Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, gegužę nelengvai laimėjęs rinkimus, paskelbė, kad vienas jo prioritetų – pagerinti nutrūkusius ryšius su Vakarų sąjungininkėmis.
ES plėtros vadovas Oliveris Varhelyi atvyko į Ankarą, kad įvertintų, kokiais klausimais šalys galėtų rasti bendrą kalbą. Jis žurnalistams sakė, kad tikisi „ko nors apčiuopiamo ir teigiamo“, ką bloko lyderiai galėtų aptartį per gruodį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.
„Manau, kad ši partnerystė turi didžiulį potencialą“, – sakė jis. Vis dėlto O. Varhelyi pabrėžė, jog šiuo metu derybos yra „įstrigusios“, o norint jas tęsti, Turkijai reikia imtis veiksmų žmogaus teisių klausimais. Jis priminė „aiškius kriterijus“, kuriuos privalu atitikti, tokius kaip demokratija ir teisinė valstybė.
Turkija pateikė paraišką tapti Europos ekonominės bendrijos, ES pirmtakės, nare 1987 metais. 1999-aisiais ji tapo šalimi kandidate, o 2005 m. oficialiai pradėjo derybas dėl narystės. Jos įstrigo dėl Europos susirūpinimo žmogaus teisių pažeidimais per plataus masto susidorojimą po nepavykusio 2016 m. karinio perversmo prieš R. T. Erdoganą.
Savo ruožtu Ankara kaltina Briuselį niekada rimtai nesvarsčius priimti Turkijos, kuri 27 valstybių bloke būtų didžiausia musulmonų daugumos valstybė. R. T. Erdoganas viešai kalba apie problemas turkams gauti Europos turistines vizas ir kaltina Briuselį mėginimu paversti Turkiją migrantų „sandėliu“.
Turkija padėjo sustabdyti migrantų krizę Europoje, 2016 m. sutikusi laikinai priimti milijonus sirų ir kitų bėgančiųjų iš karo zonų mainais į milijardus eurų.
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas trečiadienį apkaltino Briuselį darant „politines“ kliūtis stojimo deryboms. „Tikimės, kad ES parodys valią, kurios reikia santykiams pagerinti, ir elgsis drąsiau“, – sakė H. Fidanas.
ES vadovas Charles‘is Michelis praėjusį mėnesį pareiškė, kad blokas iki 2030 m. turėtų pasirengti priimti naujas nares iš Rytų Europos ir Balkanų. Kol kas Turkijos narystė nėra įtraukta į plėtros darbotvarkę.