„Europos Sąjunga nepripažįsta Rusijos įstatymų įgyvendinimo Kryme ir Sevastopolyje bei tikisi, kad visi neteisėtai sulaikyti ukrainiečiai bus nedelsiant išlaisvinti“, – sakoma Bendrijos diplomatinės tarnybos pareiškime.
Jame pažymima, kad sulaikytieji „kaltinami priklausant organizacijai „Hizb ut Tahrir“, kuri yra uždrausta Rusijoje, bet ne Ukrainoje“.
Briuselio manymu, tokie Rusijos pareigūnų veiksmai yra tolesnis „Krymo totorių, teisių gynėjų ir žmonių, kurie taikiai priešinosi neteisėtai Rusijos (įvykdytai) Krymo pusiasalio aneksijai“, persekiojimas.
„Tokie veiksmai patvirtina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą, kurioje sakoma, kad „Krymo totoriai ir toliau neproporcingai kenčia nuo policijos reidų ir pagal įstatymus yra persekiojami už nusikaltimus, susijusius su terorizmu ir ekstremizmu, (yra įtraukiami) į teismo procesus, neatitinkančius žmogaus teisių standartų“, – pareiškė EIVT atstovas.
„Europos Sąjunga tikisi, jog Rusijos Federacija nutrauks tokią praktiką ir imsis visų reikalingų veiksmų užtikrinti, kad Kryme visi be jokios diskriminacijos galėtų naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis“, – teigiama pranešime.
Trečiadienį Krymo Simferopolio rajone buvo atliktos masinės kratos, buvo suimti 20 žmonių. Ketvirtadienį buvo pranešta, kad Rostove prie Dono buvo areštuoti dar trys Krymo gyventojai.
Pasak Rusijos teisėsaugos, per specialiąją operaciją sulaikyti žmonės yra regione veikiančio „Hizb ut Tahrir“ „vadeivos ir eiliniai nariai“.
FSB duomenimis, jie skleidė tarp pusiasalio gyventojų „teroristinę ideologiją, verbavo Krymo musulmonus“.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pavadino įvykius Kryme galimos „baudžiamojo persekiojimo bangos pradžia“ ir paragino tarptautinę bendruomenę sugriežtinti Rusijai paskelbtas sankcijas.
Rusijoje 2003 metais uždraustas judėjimas „Hizb ut Tahrir“ siekia įkurti tarptautinį kalifatą – pagal šariatą valdomą valstybinį darinį.
Kryme gyvena daugiau kaip 1,9 mln. žmonių, iš kurių per 300 tūkst. išpažįsta islamą.