Didžiosioms Europos partijų šeimoms savaitės viduryje pasiekus atitinkamą susitarimą, jau prieš prasidedant viršūnių susitikimui beveik nebuvo abejonių, kad aukščiausi postai atiteks U. von der Leyen, socialdemokratui A. Costai ir liberalei K. Kallas.
Vadovavimas Europos Komisijai laikomas svarbiausia pozicija, kurią reikia užimti po Europos Parlamento rinkimų. Jos vadovui pavaldūs apie 32 000 darbuotojų, kurie, be kita ko, teikia pasiūlymus dėl naujų ES įstatymų ir stebi, kaip laikomasi Europos sutarčių.
Be to, Europos Komisijos vadovas, kaip ES atstovas, dalyvauja beveik visuose dideliuose tarptautiniuose viršūnių susitikimuose, pavyzdžiui, G7 ar G20.
Aukščiausių postų paskirstymą lėmė Europos Parlamento rinkimai prieš kiek mažiau nei tris savaites. Juose geriausių rezultatų pasiekė centro dešinioji „Europos liaudies partija“ (EVP), kurios pagrindinė kandidatė buvo U. von der Leyen. Ji dabar parlamente su antrąją vietą užėmusia socialdemokratų partijų šeima (S&D) ir liberalais (Renew) ketina sudaryti neformalią koaliciją.
Kad galėtų pradėti antrąją kadenciją, U. von der Leyen dar turi gauti Europos Parlamento daugumos pritarimą. Neformalus EVP, socialdemokratų ir liberalų aljansas teoriškai turi komfortišką maždaug 400 balsų daugumą iš 720. Tačiau gali būti, kad tam tiktas skaičius parlamentarų per slaptą balsavimą nukryps nuo savo frakcijų linijos ir neatiduos savo balso už vokietę.
Todėl U. Von der Leyen šiuo metu dar siekia ir kitų partijų deputatų balsų, ypač – žaliųjų. Balsavimas parlamente Strasbūre, pasak parlamento pirmininkės Robertos Mestolos, gali įvykti jau trečiąją liepos savaitę.
Estija didžiuojasi K. Kallas nominavimu
Estija didžiuojasi premjerės Kajos Kallas nominavimu ES užsienio politikos įgaliotine. Prezidentas Alaras Karisas naktį į penktadienį tinkle X rašė, kad tai „didelis pripažinimas jai ir Estijai“ ir palinkėjo 47-erių politikei didelės sėkmės.
Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pranešime pabrėžė: „Šiandieninis sprendimas yra patvirtinimas visai Estijai, kad mūsų užsienio politika yra teisinga, aiški, konstruktyvi ir drąsi“.
ES šalių lyderiai prieš tai nusprendė, kad K. Kallas turi tapti naująja ES užsienio politikos įgaliotine. Ji pakeis ispaną Josepą Borrellį. Su Rusija besiribojančios šalies premjerė teigė esanti „pagerbta“ sprendimo nominuoti ją į šias pareigas. „Jūsų pasitikėjimas daug reiškia“, – teigė ji. Nominacija esą „simboliška“ ir todėl, kad sutampa su jos šalies prisijungimo prie Bendrijos 20-osiomis metinėmis.
K. Kallas yra pirmoji moteris vyriausybės vadovo poste Estijos istorijoje. Ji šias pareigas eina nuo 2021 m. K. Kallas laikoma griežtos Vakarų pozicijos Maskvos atžvilgiu šalininke. Tai nesikeis, sakė ji estų žurnalistams Briuselyje po nominavimo. „Juk mes remiame svarbias Europos vertybes – demokratiją, teritorinį vientisumą, suverenumą. Šie dalykai ir kare Ukrainoje pastatyti ant kortos“, – kalbėjo K. Kallas.
Nausėda sveikina EVT sprendimą dėl Kallas: ji sugebės įsigilinti į visų valstybių situaciją
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Europos Sąjungos (ES) vadovų sutarimą Estijos premjerę K. Kallas skirti naująja ES užsienio politikos įgaliotine.
„Kiek aš pažįstų premjerę (K. Kallas – ELTA), ji sugebės įsigilinti į visų valstybių situaciją ir požiūrius bei tikrai tinkamai atstovaus ES tiek derinant mūsų pozicijas Sąjungos viduje, tiek mezgant naujus santykius, ieškant partnerių už ES ribų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat pasidžiaugė ES vadovų sprendimu antrajai kadencijai Europos Komisijos pirmininke nominuoti Ursulą von der Leyen. Jo teigimu, pirmosios kadencijos metu ji įrodė esanti stipri lyderė.
„Turėjau laiko įsitikinti, kad ji yra lyderis, kuris ne tik labai efektyviai ir drąsiai prisiima iššūkius visos ES mastu, bet ir išlaiko unikalų jautrumą kiekvienos konkrečios valstybės narės problemoms“, – sakė prezidentas.
„Dirbti su ja buvo labai lengva, ji labai noriai sprendė mūsų valstybės problemas, tikiuosi, ji tai darys ir ateityje“, – pažymėjo šalies vadovas.
Tuo metu vertindamas naujuoju EVT pirmininku išrinkta buvusį Portugalijos premjerą, G. Nausėda pasidžiaugė A. Kostos pasikeitusiu požiūriu į Ukrainą ir neslėpė pasitikintis jo sugebėjimais tinkamai eiti šias pareigas.
„Man yra tekę kalbėtis su juo dar prieš šituos klausimus. Man jis labai nuoširdžiai pasakė, kad supranta, jog jo statusas keičiasi iš esmės, kad jis labai glaudžiai ir tampriai dirbs su kiekviena valstybe atskirai. Jis išgyveno nemaža savo požiūrio transformaciją Ukrainos atsžvilgiu, per pastaruosius metus, nes pamatė, kas yra Rusija, kokie yra jos kėslai. Tas nuoširdus prisipažinimas man padarė tikrai didelį įspūdį“, – sakė šalies vadovas.
Rusija tvirtina, kad sprendimai dėl aukščiausių ES postų esą nėra palankūs ryšiams
Europos Sąjungos (ES) sprendimas dar kartą paskirti Ursulą von der Leyen Europos Komisijos (EK) pirmininke, o Estijos premjerei Kajai Kallas patikėti užsienio politikos įgaliotinės pareigas nėra palankus ryšiams, penktadienį pareiškė Kremlius.
„Nemanome, kad Europos diplomatija sieks normalizuoti ryšius. Perspektyvos kalbant apie Maskvos ir Briuselio santykius yra blogos“, – tvirtino atstovas Dmitrijus Peskovas. U. von der Leyen, anot jo, esą „nepalaiko ES ir Rusijos santykių normalizavimo“, o K. Kallas yra „žinoma“ dėl savo „visiškai nesutaikomų, kartais netgi rusofobiškų pareiškimų“.
K. Kallas yra įtraukta į Rusijos vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų sąrašą dėl tariamo jos dalyvavimo griaunant sovietinius paminklus.
