Labiausiai šiai idėjai pritaria saulėtos pietinės ES šalys, kurių ekonomika smarkiai priklauso nuo turizmo.
Praėjusį mėnesį Graikija, siekdama padėti savo turizmo pramonei, paragino Europos Komisiją leisti naudoti „skiepų pasus“ kelionėms bloke.
Atskirai Graikija pirmadienį pasirašė susitarimą su Izraeliu, pagal kurį asmenims, kurie yra paskiepyti vakcina nuo COVID-19, bus leidžiama keliauti tarp šių šalių.
Visgi 27 bloko šalys vis dar diskutuoja dėl bendrų taisyklių ir to, kokie pacientų duomenys turėtų būti nurodyti visuotinai pripažįstamuose vakcinavimo pažymėjimuose.
Kol kas nėra prieita bendros nuomonės, kokias teises galėtų suteikti tokie pažymėjimai.
Ispanija, kuri taip pat trokšta susigrąžinti turistus, dar neįvedė skiepų paso reikalavimo, tačiau užsienio reikalų ministrė Arancha Gonzalez Laya tai laiko „labai svarbiu elementu, galinčiu užtikrinti saugų grįžimą į judumą“.
Italija taip pat mano, kad toks dokumentas galėtų greičiau atverti kelią į „įprastą gyvenimą“, pažymėjo šalies specialusis komisaras pandemijai Domenico Arcuri.
Tuo tarpu Švedija ir Danija jau nusprendė įvesti elektroninius pažymėjimus, kurie jų turėtojams galėtų leisti keliauti į užsienį, lankytis sporto ar kultūros vietose arba, Danijos atveju, lankytis restoranuose.
Islandija, kuri nėra ES narė, bet yra susieta su ja kaip Šengeno zonos dalis, sausio mėnesį pradėjo skaitmeninių pažymėjimų išdavimo procesą, siekdama palengvinti keliones tarp šalių.
Estijoje atvykusiems asmenims, kurie gali įrodyti buvę paskiepyti arba kurių COVID-19 tyrimo atsakymas yra neigiamas, netaikomas karantino reikalavimas.
Tuo tarpu vietos įmonė „Guardtime“ pradėjo bandomąją sertifikavimo schemą, o Estijos vyriausybė bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl schemos plėtojimo tarptautiniu mastu.
Iš esmės PSO remia idėją išduoti skiepų pažymėjimus, kad būtų galima lengviau kontroliuojamas skiepijimo procesą, tačiau kritiškai vertina mintį, kad tokie pažymėjimai būtų naudojami kaip būtinas kelionės dokumentas.
Tuo tarpu Prancūzija išreiškė abejones dėl vakcinų pažymėjimų, kurie būtų naudojami kaip priemonė, leidžianti saugiau užsiimti veiklomis, įprastomis iki pandemijos.
„Ne visi turi galimybę pasiskiepyti. Be to, mes nežinome, ar vakcinos užkirs kelią viruso perdavimui“, – sausio mėnesį teigė sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas.
Diskusija turėtų prasidėti tik „po kelių mėnesių“, pridūrė jis.
Vokietija taip pat priešinasi tam, kad pasiskiepijusiai gyventojų mažumai būtų suteiktos privilegijos, kurioms negalėtų naudotis likę gyventojai.
Visgi neatmetama galimybė, kad privatus sektorius nustatys tokį reikalavimą.
„Jei restoranas nori priimti tik pasiskiepijusius klientus, pagal dabartinius įstatymus būtų sunku tai uždrausti“, – pažymėjo teisingumo ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht).
Lenkija šiuo metu nesvarsto galimybės įvesti „skiepų pasus“, nors šalyje veikia programėlė telefonams, nurodanti, kad asmuo yra pasiskiepijęs nuo COVID-19 ir atitinkamai tokiam asmeniui gali nebūti taikomas karantinas atvykus į šalį.
Belgijos vyriausybė taip pat nepritaria minčiai, jog galimybė užsiimti veiklomis gali priklausyti nuo skiepų pasų. Kalbant apie keliones, ji vadovaujasi ES ir PSO rekomendacijomis.
Trečiadienio duomenimis, visoje ES mažiausiai 5,5 mln. žmonių buvo paskiepyti dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis – 1,2 proc. gyventojų, rodo oficialūs nacionaliniai duomenys, kuriuos surinko ir apibendrino naujienų agentūra AFP.
Mažiausiai 12,8 mln. bloko gyventojų, arba 2,9 proc., yra gavę bent vieną dozę, kuri suteikia dalinį imunitetą COVID-19.