Sankcijų taikinyje atsidūrusių asmenų sąrašą skelbia oficialus Europos Sąjungos žurnalas, skelbia forbes.ru.
Dokumente teigiama, kad M. Gucerijevas – „senas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos“ draugas, o tokia padėtis jam leido „susikrauti nemenką pelną ir įgyti įtakos Baltarusijos politikos elite“.
Europos Sąjunga tvirtina, kad M. Gucerijevas „palaikė A. Lukašenką ginčuose su Rusija dėl naftos tiekimo“ ir nurodo, kad „milijardieriaus bendrovė vienintelė iš Rusijos naftos bendrovių ir toliau vykdė naftos tiekimą Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėms energetinės Rusijos ir Baltarusijos krizės metu 2020 metų pradžioje“.
Be to, dokumente nurodoma, kad M. Gucerijevo bendrovė „Slavkalij“ stato kalio chlorido gamyklą prie Baltarusijos Liubanės miesto, kurį A. Lukašenka netgi žadėjo pervadinti Gucerijevsku. Europos Sąjungos teigimu, A. Lukašenka palaikė milijardierių, kai jam Rusijoje buvo iškelta baudžiamoji byla ir dėkojo verslininkui už finansinę paramą ir dosnias investicijas Baltarusijoje.
„Remiantis pranešimais, M. Gucerijevas A. Lukašenkai dovanojo brangių dovanų. Jis taip pat apsiskelbė rezidencijos savininku, kuri iš tikrųjų priklauso Baltarusijos prezidentui, taip pridengdamas jį tuo metu, kai žurnalistai pradėjo nagrinėti jo nuosavybės ir turto klausimus“, – nurodoma Europos Sąjungos dokumente.
Taip pat, remiantis tam tikrais „pranešimais“ žurnale nurodoma, kad M. Gucerijevas 2020 metų rugsėjo 23 dieną dalyvavo slaptoje A. Lukašenkos inauguracijos ceremonijoje.
Europos Sąjunga skelbia ir tai, kad būtent šis Rusijos milijardierius padėjo į Baltarusiją atvykti Rusijos žurnalistams, pakeitusiems streikavusius Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos darbuotojus.
Apie tokią rokiruotę 2020 metų rugpjūtį skelbė TUT.BY ir „Naša niva“. Europos Sąjungos teigimu, į Baltarusiją atvykę Rusijos žurnalistai buvo apgyvendinti viešbutyje „Renessans Minsk“, kuris, remiantis turimais duomenimis, priklauso M. Gucerijevui.
„Tai reiškia, kad Michailui Gucerijevui A. Lukašenkos režimas naudingas, milijardierius jį palaiko“, – teigiama Europos Sąjungos žurnale.
Kaip rašo „Bloomberg“, Europos Sąjunga jau anksčiau sankcijomis nubaudė septynias Baltarusijos bendroves ir 88 fizinius asmenis, tarp kurių ir patį A. Lukašenką. Po opozicijos žurnalisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymo buvo dedamos pastangos sankcijų taikinių sąrašą praplėsti.
Į atnaujintą sąrašą pateko ministrų ir kitų politikų, oro pajėgų pareigūnų, įtakingų verslininkų ir režimą palaikančių bendrovių, o pati garsiausia nauja pavardė – oligarcho M. Gucerijevo.
Didžiąją dalį 3,2 mlrd. vertės turto milijardierius susikrovė iš energetikos sektoriaus, kur jo šeima kontroliuoja Rusijos naftos produktą gamintoją „Netfisa“ ir šeštą pagal dydį Rusijos naftos bendrovę „Russneft“, besiverčiančią žaliavinės naftos gavyba, nurodoma pačios bendrovės puslapyje internete.
Milijardieriui taip pat priklauso verslo centrų, viešbučių ir sandėlių Maskvoje ir šalia esančiose teritorijose grupė. Jo „Safmar Group“ turi net 60 proc. didžiausio Rusijoje buitinės technikos ir elektronikos mažmeninio pardavėjo „M.video PJSC“ akcijų.
63 metų M. Gutserijevas pirmuosius žingsnius versle žengė XX amžiaus devinto dešimtmečio pabaigoje, kai sename policijos pastate Čečėnijos Grozno mieste atidarė privatų banką. Žlugus Sovietų Sąjungai, jis atidarė dar vieną banką, šįkart Maskvoje, įkūrė juvelyrinių dirbinių parduotuvių tinklą.
XXI amžiaus pradžioje milijardierius pradėjo pirmąjį verslą naftos srityje, užmegzdamas „Russneft“ bendradarbiavimą su „Glencore Plc“.
M. Gucerijevas iš Maskvos išvyko 2007 metais, o savo verslą už beveik 3 mlrd. dolerių pardavė Kremliui artimam oligarchui. Tokį sprendimą teko priimti Maskvos mokesčių inspekcijos pareigūnams pradėjus tyrimą dėl mokesčių vengimo.
Turtuolis sugrįžo po trejų metų panaikinus kaltinimus. Tada perpirko atgal ir „Russneft“. Milijardierius taip pat valdo Minske veikiančią bendrovę „Slavkalij“.
2016 metais žiniasklaidos antraštės mirgėjo dėl prabangių M. Gucerijevo vedybų. Prabangi puota vadinta „metų vestuvėmis“ – Rusijos milijardierius M. Gucerijevas pasistengė, kad apie jo sūnaus santuoką dar ilgai būtų kalbama.
Verslininko sūnaus Saido, kuriam, kaip rašė Rusijos žiniasklaida, nuotakos buvo ieškota ketverius metus, vestuvių biudžetas skaičiuotas milijonais dolerių.
Jaunavedžiams savo pasirodymus surengė Jennifer Lopez (ji gavo milijono eurų dydžio honorarą), Stingas (pusantro milijono eurų), Enrique Iglesias (500 tūkstančių eurų), o Rusijos estrados primadona Ala Pugačiova – 300 tūkstančių eurų.
Tarp naujų ES sankcijų taikinių – Baltarusijos ministrai, A. Lukašenkos sūnus ir marti
Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos naujos prieš Minsko režimą nukreiptos sankcijos, sąrašą, į kurį įtraukti septyni pareigūnai, įskaitant gynybos ir susisiekimo ministrus, taip pat autoritarinio prezidento A. Lukašenkos sūnų ir marčią.
Anksčiau pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje būtų įvestos papildomos sankcijos 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektais. Jiems bus taikomas draudimas išduoti ES vizas, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Septyniems asmenims, įskaitant gynybos ministrą Viktarą Chreniną ir susisiekimo ministrą Aliaksejų Avramenką, sankcijos buvo paskelbtos dėl praeitą mėnesį įvykusio oro bendrovės „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių, priverstinio nutupdymo Minske ir baltarusių opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės – Vilniuje studijuojančios Rusijos pilietės Sofijos Sapegos – sulaikymo.
Dar 71 asmeniui sankcijos bus taikomos už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir palaikymą Minsko režimui. Tarp jų yra Rusijos verslo magnatas M. Gucerijevas, A. Lukašenkos sūnus Dzmitras ir marti Lilija.
„Šis sprendimas priimtas dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje eskalavimo ir brutalių veiksmų prieš pilietinę visuomenę, demokratinę opozicija ir žurnalistus“, – sakoma ES oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime.
„Sankcijų tikslas – spausti Baltarusijos politinę vadovybę, siekiant inicijuoti realų ir įtraukų nacionalinį dialogą su dar platesniu visuomenės atstovų ratu ir užkirsti kelią tolesniam susidorojimui“, – sakoma pareiškime.
Papildžius sankcijų taikinių sąrašą, ES varžomosios priemonės bus taikomos iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, laikanti save teisėta pernai vykusių prezidento rinkimų nugalėtoja, sveikino sprendimą taikyti sankcijas verslo magnatams ir aukšto rango pareigūnams.
„Šis sankcijų sąrašas gana stiprus“, – ji sakė per spaudos konferenciją Briuselyje.
Liuksemburge susitikę ES užsienio reikalų ministrai ministrai taip pat parėmė plačias priemones, nukreiptas prieš svarbius Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinius – kalio trąšų eksportą, tabako pramonę, naftos ir jos produktų eksportą ir finansų sektorių.
Pasak pareigūnų, šios priemonės, įskaitant draudimą parduoti Baltarusijai stebėjimo įrangos ir ginklų embargo sugriežtinimą, artimiausiomis dienomis turėtų būti oficialiai patvirtintos 27 šalių Bendrijos.
„Ne sidabro kulka“
A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną pakėlęs naikintuvą perimti „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Graikijos į Lietuvą.
Pernai ES paskelbė sankcijas 88 asmenims, įskaitant A. Lukašenką ir jos sūnų, dėl brutalaus protestų malšinimo Baltarusijoje, kurią dideli neramumai krėtė nuo rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
A. Lukašenka, remiamas pagrindinės Minsko sąjungininkės Rusijos, ligšiolinių bandymų daryti jam spaudimą nesureikšmino.
Prieš posėdį ES ministrai susitiko su tremtyje gyvenančia S. Cichanouskaja.
„Sankcijos nėra sidabro kulka, bet jos gali padėti užbaigti smurtą ir paleisti [režimo kalinamus] žmones“, – po šio susitikimo per „Twitter“ parašė S. Cichanouskaja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per susitikimą su S. Cichanouskaja išreiškė tvirtą paramą Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už demokratinius pokyčius savo šalyje. Pasak ministro, baltarusiai turi žinoti, kad jie nebus palikti vieni, kad ES pasirengusi suteikti rimtą ekonominę paramą demokratinės Baltarusijos transformacijai.
„Europa privalo suprasti, kad už visko, ką daro A. Lukašenka, realiai stovi V. Putinas. Kremliaus tikslas akivaizdus – prisijungti Baltarusiją. Todėl ES turi labai vieningai pasakyti, kokie ateityje bebūtų šių režimų susitarimai ar Baltarusijos konstitucijos pakeitimai, Europa jų niekada nepripažins“, – sakė G. Landsbergis ir pabrėžė, kad Baltarusijos režimas tampa vis agresyvesnis kaimyninių valstybių, aktyviai reiškiančių paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, atžvilgiu.
Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė, kad ES baigia susitarti dėl ES sektorinių sankcijų, ir pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau parengti teisinę sankcijų įvedimo bazę bei kuo greičiau pradėti praktinį jų taikymą.
„Tvirtai remiame ketvirtą sankcijų paketą, kuris galutinai patvirtintas šiandien. Itin svarbiu laikome ir sektorinių sankcijų susitarimą, kurio laukiame jau šią savaitę. Tai sankcijos režimui – ne Baltarusijos žmonėms. Kremlius finansuoja A. Lukašenkos skolas ir praradimus. Tad kainą, kurią mokės Baltarusijos premjeras, mokės ir V. Putinas“, – sakė ministras.
G. Landsbergis taip pat sakė aptarsiąs su kolegomis ES klausimą dėl pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusio migrantų, atvykstančių į Lietuvą per sieną su Baltarusija, srauto. Dauguma šių atvykėlių yra irakiečiai ir sirai.
G. Landsbergis kaltino Baltarusijos valdžią sąmoningai nukreipiant migrantus į kaimynines ES valstybes. Anot jo, Minskas tokiu būdu mėgina smogti atgal už Vilniaus pastangas sutelkti Bendrijos spaudimą Baltarusijos režimui.
Jis perspėjo, kad atvykėlių srautas gali dar labiau padidėti, kai naujos sankcijos bus patvirtintos, ir kad Lietuvai „gali prireikti pagalbos ir paramos ir kitų Europos šalių“.