„Ekonomika atsigauna po nuosmukio, ją skatina visoje Europoje atsigavusi paklausa“, – sakė ES vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis. „Bet dar nesame išėję iš miško. Ekonomines perspektyvas tebetemdo neapibrėžtumas“, - sakė jis ir perspėjo, kad koronavirusas vis dar plinta, kainos kyla ir tiekimo grandinės patiria trikdžių.
Nepaisant šių nenuspėjamų grėsmių, Europos pareigūnai prognozuoja stiprų atsigavimą ir nori, kad euro zonos vyriausybės išlaikytų savo „nuosaikiai palaikančią fiskalinę poziciją“ investicijoms skatinti.
Vis dėlto Italija ir toliau kelia susirūpinimą. Šalies valstybės skola pernai viršijo 155 proc. bendrojo vidaus produkto, Briuselis nerimauja, kad šalis vis dar planuoja kitais metais išleisti per daug.
„Siekdama prisidėti prie apdairios fiskalinės politikos vykdymo, Komisija ragina Italiją nacionalinio biudžeto sudarymo procese imtis būtinų priemonių, kad būtų apribotas nacionaliniu mastu finansuojamų einamųjų išlaidų augimas“, – teigiama EK ataskaitoje.
Komisija nenurodė, kiek Italija turėtų sumažinti išlaidų planus, o jos rekomendacija vyriausybei nėra privaloma.
Europos Sąjunga pernai sustabdė fiskalinės drausmės taisykles, leisdama euro zonos narėms padidinti viešąsias išlaidas, kad padėtų ekonomikai išgyventi COVID-19 pandemiją. Tačiau už ekonomiką atsakingas Europos komisaras, buvęs Italijos ministras pirmininkas Paolo Gentiloni sakė, kad dabar vyriausybės turėtų „palaipsniui nukreipti fiskalines priemones į investicijas“.
„Euro zonoje turėtų būti taikoma diferencijuota politika, atsižvelgianti į atsigavimo būklę ir fiskalinį tvarumą, – sakė jis. - Skolos mažinimas augimui palankiu būdu nebūtinai yra oksimoronas“.