Praėjusią savaitę šalies premjeras Mateuszas Morawieckis apkaltino Aukščiausiąjį Teismą „destabilizuojant teisėtvarką“.
Teismas nusprendė, kad naujų vyriausybės remiamų institucijų paskirti teisėjai neturi įgaliojimų priimti nutartis, nes šie teisėjai nėra laisvi nuo politinės įtakos.
Sprendimas dar labiau pakurstė užsitęsusius ginčus dėl 2015-aisiais į valdžią atėjusios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vykdomų reformų.
Dešiniojo sparno populistų PiS tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje, kurioje tebėra komunistinio laikotarpio atgyvenų.
Tačiau kritikai, įskaitant ES teismų institucijas, sako, kad valdančiosios partijos vykdomos reformos kelia grėsmę įstatymo viršenybės ir demokratijos principams.
PiS kontroliuojamas parlamentas praėjusią savaitę priėmė dar vieną prieštaringai vertinamą įstatymą, numatantį nuobaudas teisėjams, kritikuojantiems vyriausybės vykdomas teismų reformas.
Nors kritikai sakė, kad taip bus tildoma kitokia nuomonė, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) leido suprasti, kad įstatymą pasirašys.
„Žalinga“ kampanija prieš teisėjus
Praėjusį penktadienį V. Jourova paprašė Europos Teisingumo Teismo (ETT) laikinai sustabdyti šio įstatymo įgyvendinimą, kad teisėjai galėtų išnagrinėti jo turinį.
„Dialogo su Lenkija durys atidarytos... Bet tuo pačiu metu esu susirūpinusi dėl šmeižto kampanijos prieš [lenkų] teisėjus“, – žurnalistams sakė V. Jourova po antradienio susitikimo su Lenkijos ombudsmenu Adamu Bodnaru.
„Norėčiau padaryti daugiau, kad teisėjai būtų apsaugoti nuo šios kampanijos prieš juos, nes tai ne tokia atmosfera, kurioje, kaip aš įsivaizduoju, teisėjai galėtų dirbti savo sunkų darbą“, – pažymėjo V. Jourova.
„Norėčiau gero ilgalaikio sprendimo... Kampanija prieš teisėjus yra labai žalingas dalykas“, – pridūrė ji.
Anksčiau antradienį V. Jourova susitiko su lenkų parlamento žemųjų rūmų pirmininke Elzbieta Witek, priklausančia valdančiajai partijai, ir Senato pirmininku Tomaszu Grodzkiu iš opozicijos.
Ji taip pat turi susitikti su teisingumo ministru Zbigniewu Ziobro ir Aukščiausiojo Teismo bei Konstitucinio Teismo pirmininkais.
PiS atstovė Anita Czerwinska antradienį sakė: „Mes atviri dialogui su Europos Komisija.“
Tačiau ji pasmerkė tai, ką pavadino Briuselio „dvejopais standartais“ – vienokiais Lenkijai ir kitokiais kitoms ES narėms.
Šeštadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Europos Komisijos atstovą Varšuvoje, EK išreiškus „susirūpinimą dėl teisinės valstybės padėties Lenkijoje“.
Toks pareiškimas yra nepriimtinas, sakė Varšuva.
Europos Sąjunga ne kartą reiškė susirūpinimą dėl Lenkijos vykdomų teismų reformų. 2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.
Anksčiau šį mėnesį šimtai lenkų teisėjų, prie kurių prisidėjo kolegos iš kelių kitų Europos valstybių, demonstracijoje Varšuvoje protestavo prieš vykdomas reformas.