Briuselis nepripažįsta rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, po kurių kilo masinių protestų prieš Maskvos remiamo ir Baltarusiją 26 metus valdančio A. Lukašenkos triuškinamą pergalę.
Tačiau Ukrainoje „įtampa tarp Europos ir Rusijos buvo išspręsta šaudant, smurtu ir Ukrainos teritorine dezintegracija, kuri trunka iki šios dienos“, laikraščio „El Pais“ sekmadienio leidiniui sakė J. Borellis. – Baltarusių problema šiandien nėra būtinybė rinktis tarp Rusijos ir Europos, o užsitikrinti laisvę ir demokratiją. Europa neturi ketinimo paversti Baltarusiją antrąja Ukraina.“
Įtampa tarp Europos sostinių ir Maskvos tvyro nuo pat 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą. Tai ES paskatino įvesti sankcijas, kurios galioja iki šių dienų.
J. Borellis sako, kad ES privalo tęsti dialogą su A. Lukašenka, ir palygino jo padėtį su Venesuelos lyderio Nicolas Maduro, kuris taip pat ėmėsi represijų prieš šalies aktyvų opozicinį judėjimą.
„N. Maduro ir A. Lukašenka yra visiškai tokioje pat padėtyje. Mes nepripažįstame jų rinkimų teisėtais, – sakė J. Borellis. – Kaip ten bebūtų, patinka mums tai ar ne, jie kontroliuoja valdžią ir mes turime ir toliau turėti su jais reikalų, nors ir nepripažįstame jų demokratinio legitimumo.“
Baltarusijos opozicija sekmadienį rengia didelę demonstraciją, kad išlaikytų spaudimą prezidentui. A. Lukašenka šeštadienį paskelbė šalyje kovinę parengtį ir perspėjo užsienio šalis nesikišti į valstybės reikalus.
Kelios demonstracijos prieš ginčytinus rinkimus buvo jėga numalšintos policijos. Per smurtą žuvo mažiausiai trys žmonės, o dešimtys buvo sužeisti. Taip pat daugiau nei 6700 žmonių buvo sulaikyti. Daugelis žmonių sakė, kad sulaikymo vietose jie buvo mušami ir kankinami.