Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis surengė vaizdo konferenciją su turkų lyderiu, siekdami paskatinti pastaruoju metu Ankaros demonstruojamą nusiteikimą taikytis.
Blokas optimistiškai vertina Turkijos sprendimą atnaujinti derybas su Graikija dėl abiejų valstybių ginčijamų jūrų sienų, taip pat dėl planų atnaujinti JT remiamą taikos procesą padalytame Kipre.
„ES atstovai pabrėžė, kad svarbu siekti ilgalaikio deeskalavimo ir tolesnio pasitikėjimo stiprinimo, kad ES ir Turkijos darbotvarkė būtų teigiamesnė“, – nurodoma Briuselio pareiškime.
„Be to, vadovai apsikeitė nuomonėmis apie Turkijos priimtų sirų pabėgėlių padėtį, taip pat platesnę regioninę situaciją, be kita ko, Libijoje ir Sirijoje“, – priduriama pareiškime.
Ten pat pažymima, jog ES vadovai aptarė „galimybę surengti vizitą“ į Turkiją po ateinančią savaitę vyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo, kurio metu valstybių narių lyderiai ketina aptarti ryšius su Ankara ir kitus klausimus.
Briuselio ir Ankaros santykiai pernai pašlijo, Turkijai pasiuntus žvalgymo laivą ieškoti dujų telkinių ginčijamose vandenyse. Tie veiksmai išprovokavo bloko ir jo narių Graikijos bei Kipro pasipiktinimą.
Tačiau santykiams vėl pradėjus šilti gruodį priimtas sprendimas paskelbti Ankarai sankcijų buvo nustumtas į antrą planą dėl nuogąstavimų, kad toks žingsnis galėtų pakenkti suartėjimui.
Provokacijos
Pasak turkų prezidentūros, R. T. Erdoganas paragino pasiekti „konkrečių rezultatų“ per artėjantį ES viršūnių susitikimą, taip pat patikino, jog „turi prasidėti aukšto lygio dialogas“.
Jis pareiškė ES lyderiams, kad Ankara pasisako už bendradarbiavimą ir stabilumą Viduržemio jūros rytuose bei Egėjo jūroje, nepaisydama „Graikijos ir Kipro graikų provokacijų“.
Turkijos vadovas pabrėžė, kad „teigiamos darbotvarkės pagrindu“ galėtų tapti prieš penkerius metus sudaryto susitarimo, skirto suvaldyti į bloką plūstančių migrantų srautus, atnaujinimas.
Įgyvendinama šį paktą Turkija gerokai sumažino migrantų srautą – daugiausia iš karo krečiamos Sirijos – mainais į milijardų eurų vertės Briuselio paramą. Vis tik sudarius šį susitarimą Briuselio ir Ankaros kivirčai nesibaigė, o pastaroji dabar nori peržiūrėti dokumento sąlygas.
ES atidžiai stebi JT pastangas atnaujinti derybas dėl taikos Kipre, kurioms didelę įtaką daro Turkija.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas balandį ketina aptarti būdus išeiti iš aklavietės per neoficialų susitikimą, kuriame dalyvaus pagrindiniai tarptautiniai veikėjai – Graikija, Turkija ir Jungtinė Karalystė.
Kipras buvo padalytas 1974 metais, kai Turkija pasiuntė savo pajėgas į salą po perversmo, įvykdyto Kipro prisijungimo prie Graikijos šalininkų. Šiaurės Kipro turkų paskelbtą nepriklausomybę pripažįsta tik Ankara.
R. T. Erdoganas pareiškė, jog „būtina aptarti realistiškas ir naujas galimybes“.
ES taip pat tikisi, kad prie jos pietinių sienų esančioje Libijoje pasiektas susitarimas dėl vienybės vyriausybės formavimo leis užbaigti ilgametį chaosą šioje Šiaurės Afrikos valstybėje. Briuselis, be abejo, spaus Ankarą prisidėti ir prie šių pastangų.