Penktadienį Valetoje vyksiančio viršūnių susitikimo darbotvarkės pagrindinės temos turėjo būti pastangos pažaboti imigrantų srautus iš Libijos bei tolesni veiksmai po britų sprendimo trauktis iš ES.
Tačiau savo pirmame susitikime po naujojo JAV prezidento inauguracijos ES valstybių lyderiams taip pat teks kalbėti apie būtinybę užtikrinti bloko vienybę, tvyrant nerimui dėl D.Trumpo įsipareigojimų dešimtmečius gyvuojančiam transatlantiniam aljansui.
Susirūpinimo mastą išryškino Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko antradienio pareiškimas, kuriame jis D.Trumpą kartu su Rusija, Kinija, islamo ekstremizmu ir vidaus populizmu pavadino didžiausiomis „grėsmėmis“ Bendrijai per jos 60 metų gyvavimo istoriją.
Pradedant jo kontroversišku draudimu septynių daugiausia musulmoniškų šalių piliečiams atvykti į JAV ir baigiant kalbomis apie tai, kad ES turėtų subyrėti, o NATO yra atgyvena, – po praktiškai kiekvieno D.Trumpo pasisakymo per Europą nuvilnija nerimo banga.
„Dėl susirūpinimą keliančių naujosios JAV administracijos pareiškimų… mūsų ateitis tampa sunkiai prognozuojama“, – rašo buvęs Lenkijos premjeras D.Tuskas bloko lyderiams skirtame niūriame laiške.
Vienas ES diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė: „Tai naujas vadovavimo būdas – ar kiekviena žinutė tviteryje yra politinis aktas ar tiesiog tam tikros nuotaikos apraiška?“
„ES ateitis“
Laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkas dėsto savo mintis, susijusias su diskusijomis apie „ES ateitį“, kurių 27 Bendrijos šalių lyderiai imsis Maltoje. Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May jose nedalyvaus.
Liuksemburgo, vieno iš ES steigėjų, premjeras Xavier Bettelis taip pat patvirtino, kad „transatlantiniai ryšiai“, įskaitant ir D.Trumpo sprendimą dėl imigracijos, bus Maltos susitikimo darbotvarkėje.
„Kalbėjausi su keliais savo partneriais Europoje, ir mes laikomės vienodos pozicijos: nepritariame jokiam įsakui, susijusiam ir su dvigubą pilietybę turinčiais europiečiais“, – sakė jis.
Tačiau ES lyderiams teks spręsti dilemą: kaip griežtai jie gali pasmerkti D.Trumpo migracinę politiką, kai tuo pat metu patys svarsto būdus, kaip apriboti migracijos srautus.
ES lyderiai turėtų paskelbti deklaraciją su konkrečiais žingsniais, įskaitant didesnę paramą Libijos pakrančių apsaugai ir susitarimus dėl migracijos su kitomis Afrikos valstybėmis.
Visgi susitikimo šeimininkės Maltos raginimai susitarimo su Turkija pavyzdžiu sudaryti sutartį su Libija vargu bau duos rezultatų, nes dėl chaoso, tvyrančio toje Afrikos šalyje nuo tada, kai buvo nuverstas Muamaro Kadhafi režimas, ES nelabai ir žino, su kuo ten derėtis.
Tačiau Bendrija jaučia vis didesnį spaudimą imtis veiksmų dėl, kaip sako Vokietija, „katastrofiškos“ žmogaus teisių sistemos Libijoje, kur migrantai, pasak pranešimų, laikomi „koncentracijos stovyklą primenančiomis“ sąlygomis žmonių kontrabandininkų valdomose stovyklose.
D.Tuskas savo laiške ES lyderiams rašo, kad jie turi „ginti mūsų išorės sieną ir tuo pat metu padėti Libijos valdžiai užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas šalies teritorijoje“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino ES imtis aktyvesnių pastangų stabilizuoti padėtį Libijoje.
„Negalime tiesiog šnekėti, turime kažką daryti“, – pažymėjo ji.
„Sudėtinga padėtis“
Po diskusijų apie migraciją Didžiojo magistro rūmuose bloko lyderiai persikels į kitą vietą „kitapus įlankos“ papietauti ir aptarti „tarptautinės situacijos“, rašo D. Tuskas kvietime į viršūnių susitikimą.
Tuomet Didžiosios Britanijos premjerė Th. May išvyks, o 27 bloko lyderiai aptars pasirengimą minėti 60-ąsias ES steigiamosios Romos sutarties metines.
Kovą Romoje vyksiančiame viršūnių susitikime nubrėš bloko ateities po „ Brexit“ gaires. D.Tuskas pažymėjo, kad Bendrija privalo susivienyti, užklupta daugybės problemų, viena kurių yra D.Trumpo nenuspėjamumas.
„Pasikeitimai Vašingtone stumia Europos Sąjungą į sunkią padėtį“, – rašo D. Tuskas savo laiške ir ragina Bendrijos lyderius imtis „nepaprastų žingsnių“ europinei integracijai sustiprinti.