Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel į Briuselį atvyko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose parengę planą, pramintą „sušių susitarimu“.
Pagal jį 28 ES lyderiai Europos Komisijos pirmininku paskirtų olandų socialdemokratą Fransą Timmermansą, o ne jo varžovą, vokiečių konservatorių Manfredą Weberį.
Tuo tarpu M. Weberis būtų siūlomas Europos Parlamento pirmininku, o koks nors liberalas taptų Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
Tačiau A. Merkel pateikus šiuos pasiūlymus kitiems centro dešinės lyderiams Europos liaudies partijoje (EPP), kai kurie jų sukilo ir pagrindinį viršūnių susitikimą teko atidėti vyriausybių vadovams vaikštant po šalutinius susitikimus.
Darbo vakarienę lyderiai pradėjo beveik trimis valandomis vėliau, bet po valandos viršūnių susitikimas buvo sustabdytas, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas galėtų individualiai pasikonsultuoti su lyderiais.
D. Tusko biuras socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad viršūnių susitikimas bus pratęstas, „kai tik baigsis dvišaliai susitikimai“, bet ir po šešių valandų jie dar nebuvo pasibaigę, o buvęs Lenkijos premjeras toliau bandė sugrąžinti konservatorius.
„Vis dar tęsiasi konsultacijos“, – naujienų agentūrai BNS sakė aukšto rango diplomatas iš Briuselio 8 val. ryto Lietuvos laiku.
Prieš viršūnių susitikimą, bet po centro dešinės lyderių susitikimo, Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius perspėjo: „Paramos tam, kas cirkuliavo žiniasklaidoje, nėra.“
Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras taip pat kalbėjo pesimistiškai.
„EPP požiūriu, didžioji dauguma EPP premjerų nemano, kad mes turėtume taip gana lengvai, be kovos atsisakyti (Europos) Komisijos pirmininko posto“, – sakė jis.
„Prastai parengtas susitikimas“
Vienas prancūzų šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad A. Merkel ir kitų centro dešinės lyderių nesusikalbėjimo nebuvo laukiama.
„Šis viršūnių susitikimas buvo labai prastai parengtas“, – sakė vienas Europos diplomatas, pasipiktinęs tuo, kad trūko konsultacijų prieš sesijos maratoną.
Pretendentas turi užsitikrinti 21 iš 28 ES lyderių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, paramą.
Pastaruosius penkerius metus Europos Komisijos vicepirmininko poste dirbęs F. Timmermansas vadovavo ES pastangoms įgyvendinti bloko teisinės valstybės viziją į autoritarizmą linkusiose rytinėse narėse ir užsitraukė jų nemalonę.
Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas laiške EPP frakcijos lyderiui Josephui Dauliui rašė, kad F. Timmermanso paskyrimas būtų „rimta ar netgi istorinė klaida“.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis savo ruožtu sakė: „Fransas Timmermansas yra Europą skaldantis kandidatas. Akivaizdu, kad jis nesupranta Centrinės Europos.“
Tačiau šaltiniai sakė, kad A. Merkel ir E. Macronas bando įtikinti rytines nares paremti jo kandidatūrą, kuri, jei bus patvirtinta, Europos Parlamento balsavimui galėtų būti pateikta trečiadienį.
E. Macronas į viršūnių susitikimą atvyko nusiteikęs optimistiškai, pasiryžęs tęsti pastangas dėl valdžios pasidalijimo paketo, ir taip pat sakė, kad aukščiausiais postais po lygiai turėtų dalytis vyrai ir moterys.
28 lyderiai siekia susitarti dėl kandidatų į Europos Komisijos pirmininkus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkus ir užsienio politikos vadovus.
„(Pagal) tai, kaip viskas pateikiama, tai nebus labai paprastos konsultacijos, švelniai pasakius“, – atvykusi sakė A. Merkel, įtakingiausia bloko lyderė.
Tačiau E. Macronas pakartojo F. Timmermanso, danų liberalės Margrethe Vestager ir prancūzų konservatoriaus Michelio Barnier vardus.
Jis pripažino, kad buvo „priešiškai nusiteikęs“ dėl kai kurių kandidatų, turėdamas mintyje M. Weberį.
A. Merkel keturių asmenų kandidatūras numatantį paketą šeštadienį G-20 viršūnių susitikime aptarė su E. Macronu, Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May dalyvauja savo paskutiniame ES viršūnių susitikime. Jos atstovas spaudai sakė, kad premjerė atliks „konstruktyvų vaidmenį“ ir dalyvaus visuose balsavimuose.
EPP užėmė pirmą vietą gegužę vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, tačiau jos pozicijos gerokai nusilpo, palyginti su ankstesniais rinkimais.
Grybauskaitė ragino ES nominacijose atsižvelgti į visus kriterijus
Sekmadienį skubos tvarka sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino siekiant susitarimo dėl kandidatūrų į aukščiausius Bendrijos institucijų postus atsižvelgti ne tik į partiškumą.
„Lietuvos vadovė pabrėžė, jog nominacijų procesą labai apsunkina tai, kad iki šiol buvo vadovaujamasi tik kandidatų priklausomybės vienai ar kitai politinei partijai kriterijumi. Tuo tarpu nepagrįstai pamirštami kiti Lisabonos sutartyje numatyti kriterijai, tokie kaip geografinio ir demografinio atstovavimo, lyčių balanso“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Pasak prezidentės, labiau nei įprastai fragmentuotame Europos Parlamente dar nėra nusistovėjusi aiški politinių jėgų pusiausvyra. Partijos nevienodai interpretuoja rinkimų rezultatus ir siekia išsikovoti kuo daugiau politinės įtakos. O tai gali rimtai apsunkinti tiek pačių Europos institucijų darbą ateityje, tiek ES sprendimų priėmimo procesą.
Šalies vadovės teigimu, rudenį laukia Europos žmonėms svarbūs sprendimai dėl 2021–2027 metų ES biudžeto, „Brexito“, klimato kaitos, todėl Lietuvos ir visos ES interesas – kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl kandidatų į ES institucijų vadovus, atsižvelgiant į visus ES sutartyje numatytus kriterijus.
Didžiausią žmonių palaikymą gavusioms politinėms partijoms nerandant sutarimo dėl galimų kandidatūrų, neeilinėje Europos Vadovų Taryboje ES šalių lyderiai sprendžia, kas galėtų eiti Europos Komisijos pirmininko, Europos Vadovų Tarybos pirmininko, ES vyriausiojo užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio bei Europos centrinio banko prezidento pareigas.
Penktoji aukščiausia ES pareigybė – Europos Parlamento pirmininkas yra renkamas į pirmąją plenarinę sesiją susirinkusio naujojo Europos Parlamento.
Į EVT posėdį Briuselyje atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė, kad naujas derybų turas dėl naujo Europos Komisijos vadovo kandidatūros sekmadienį bus sunkus.
Nė vienas iš realiausiais pretendentais po praėjusį mėnesį įvykusių Europos Parlamento rinkimų laikytų politikų neužsitikrino bendro keturių didžiųjų tradicinių ideologijų partijų paramos, kad galėtų tapti Europos Komisijos pirmininku.