Kaip teigia NATO šaltiniai, bepiločiuose įdiegtos navigacijos sistemos veikia ribotame nuotolyje. Jeigu KAPO nuogąstavimai pasiteisintų, tai reikštų, kad Rusijos specialiosios pajėgos veikia ir pačioje Estijos teritorijoje, skelbia aldrimer.no.
Gana dramatiško turinio ataskaita NATO, kurią Aljansui pateikė estų pareigūnai, susijusi su pajėgų apsaugos priemonėmis, įgyvendintomis NATO specialiųjų pajėgų pratyboms „Tridet Jaguar“, vykusiomis 2015 metų balandžio 20-27 dienomis.
Dvi ramios savaitės
Vos tik prasidėjus minėtosioms NATO specialiųjų greitojo reagavimo pajėgų pratyboms, Estijoje ir vėl buvo pastebėti taktiniai bepiločiai orlaiviai. Prieš tai Estijos ginkluotosios pajėgos ir KAPO jų nebuvo matę geras dvi savaites.
„Dvi pastarąsias dienas, įskaitant ir per renginį balandžio 22 dieną, virš teritorijos, kur vyko mokymai, į pietryčius nuo Amario oro bazės, taip pat virš Estijos Vovu kariuomenės bazės šalies pietryčiuose, skraidė bepiločiai orlaiviai“, – pabrėžiama ataskaitoje.
„Estijos KAPO pareigūnai įsitikinę, kad šiuos incidentus inicijavo Rusija. Nors ir neturime įrodymų, yra įtarimų, kad su tuo susijusios specialiosios Rusijos pajėgos“, – priduriama ataskaitoje, skirtoje NATO.
Paleido 55 šūvius
Ataskaitoje detaliai aprašomi pirmieji pastebėti incidentai, kurie, kaip atskleidė ataskaita, buvo žymiai rimtesni, nei tuo metu pranešta visuomenei.
„Kai kurie incidentai su bepiločiais orlaiviais įvyko dieną, dalis – tamsiuoju paros metu. Visais atvejais užfiksavome radijo ryšių valdomus bepiločius, aprūpintus filmavimo kameromis (...)“, – detalizuojama ataskaitoje.
Remiantis dokumentu, tuometinis Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris balandį davė ilgalaikį nurodymą numušti virš Amario ir Eametsos karinių oro bazių pasirodysiančius bepiločius – toks sprendimas priimtas nepaisant fakto, jog Estijos valdžia kuo puikiausiai suprato, kad šie nuotoliniu būdu valdomi skraidantys aparatai priklauso Rusijos specialiosioms pajėgoms.
„Vos tik buvo duotas oficialus nurodymas tokius skraidančius aparatus numušti, virš Amario karinės bazės pastebėtas naujas įsibrovimo atvejis. Estijos pareigūnai į bepilotį aparatą paleido 55 šūvius, jis buvo pažeistas, bet per menkai, tad nenukrito. Bepilotis sėkmingai pasišalino iš teritorijos“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Į bepiločius, kurie pasirodė per NATO specialiųjų pajėgų pratybas, šaudoma nebuvo.
Keblūs klausimai ir painūs atsakymai
Buvęs Estijos gynybos ministras S. Mikseris tiesiai šviesiai atsakyti, ar jis, eidamas ministro pareigas, oficialiai davė nurodymą numušti virš Estijos karinių bazių pasirodančius bepiločius (konkrečiai virš Amario bazės), nenorėjo.
„Noriu pasakyti, kad tai NATO karinė oro bazė, mums neleidžiama skraidinti bepiločių virš jūrų bazių ar kitų Estijos karinių bazių“, – pareiškė buvęs ministras.
Kai aldrimer.no politiko paklausė, ar tokiu atveju bepilotis būtų numuštas, siekiant neleisti jam patekti į karinės reikšmės teritorijas, jis atsakė: „Na, esant reikalui, mes imamės reikiamų priemonių, kad taip nenutiktų“.
S. Mikseris nepateikė ir išsamaus komentaro dėl aldrimer.no turimos informacijos, kad Estijos pareigūnai įsitikinę, jog už visus pasirodančius bepiločius orlaivius atsakinga Rusija ir Rusijos specialiosios pajėgos.
„Noriu pasakyti, kad asmenys ar valstybės, priešiškai nusiteikusios Estijos ir šalies interesų atžvilgiu, bepiločius gali naudoti kaip stebėjimo ir žvalgybos platformas. Aš situaciją galėčiau komentuoti tik tokiu atveju, jeigu turėtume tai pagrindžiančių įrodymų“, – teigia S. Mikseris.
Nuotraukoje – bepilotis
„Vienas Estijos karys mobiliuoju telefonu bepilotį nufotografavo. Nuotrauka buvo parodyta NATO personalui. Jokių abejonių – tai taktinis Rusijos specialiųjų pajėgų bepilotis“, – sako NATO šaltinis.
Gynybos šaltiniai aldrimer.no sakė, kad Rusijos specialiosios pajėgos naudoja tik taktinius bepiločius, dauguma iš jų labai maži.
„Šių bepiločių valdymo spindulys vos keli kilometrai – daugiausia 10 kilometrų“, – sako NATO šaltinis.
NATO įsitikinimu, iki 2015 balandžio Rusija Estijoje naudojosi mažiausiai dviejų rūšių bepiločiais orlaiviais. Aldrimer.no pavyko išsiaiškinti, kad NATO turi žvalgybinių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Rusijos specialiosios pajėgos Estijoje valdė keturių ar penkių rūšių bepiločius.
„Tai, kad jie naudojasi keliais skirtingais taktiniais bepiločiais, nėra neįprasta“, – sako šaltinis.
„Tikiuosi, kad kitą kartą jiems pasiseks“
Buvęs Estijos žvalgybos vadovas Eerikas Niilesas Krossas atmeta teiginius, esą Estijoje veikia Rusijos specialiųjų tarnybų atstovybė ar techninė bazė, iš kur valdomi po NATO valstybę narę skraidantys ir informaciją renkantys bepiločiai.
„Ne, Estijoje jie tikrai neturi slaptos bepiločių bazės“, – tvirtina E. N. Krossas, tačiau nepanoro komentuoti galimybės, kad Estijoje veikia Rusijos specialiosios pajėgos, kurioms talkina vadavietė ar techninio aptarnavimo bazė Rusijos pusėje.
Iš aldrimer.no gavęs informacijos, kad tuometinis Estijos gynybos ministras 2015 metų balandį nurodė specialiosioms pajėgoms numušti bepiločius ir į vieną iš jų estų pareigūnai pataikė, tačiau taip ir nenumušė, E. N. Krossas atsakė: „Blogai – tikiuosi, kad kitą kartą jiems pasiseks“.
Eksperto buvo paprašyta įvardyti, kokio laipsnio agresiją rodo bepiločių naudojimas Estijos teritorijoje.
„Tai kelia nerimą. Vėlgi, tai tik dalis paveikslo. Akivaizdu, kad tai nėra taip pavojinga kaip tai, ką jie išdarinėja su naikintuvais ir kitais orlaiviais. Tokių akistatų ore metu rizikuojama gyvybėmis. Oro erdvės pažeidimai naikintuvais nepalyginimai pavojingesni nei tie bepiločiai. Nepaisant to, tokiu elgesiu jie tikrina ribas, kas leidžiama, o kas ne. Dažniausiai, net ir priėję ribą, patys nesustoja – laukia, kada bus sustabdyti“, – sako buvęs žvalgybos vadovas.
Psichologinis karas
Buvęs Estijos žvalgybos vadovas nerimauja, kaip toli gali nueiti Rusija, stebėdama ir sekdama NATO personalą. Jis mano, kad naudojami psichologinio karo elementai.
„Visai gali būti, kad rusai samdo provokatorių. Tokį elgesį greičiau pavadinčiau psichologine ataka, o ne rimtu bandymu rinkti žvalgybinę medžiagą. Tiesiog jiems to nereikia. Tai greičiau viena iš tų senų gerų KGB taktikų, skirtų suerzinti“, – mano E. N. Krossas.
Nepaisant to, jis tvirtina, kad Rusija labai daug dėmesio skiria žvalgybai Estijoje, ypatingai svarbu rinkti informaciją, susijusią su NATO operacijomis.
E. N. Krossas atsisako komentuoti konkrečius atvejus, tačiau pažymi: „Kuo daugiau NATO čia veikia, tuo rusams įdomiau. Taip, tokia tiesa“.
Buvęs Estijos gynybos ministras S. Mikseris reiškia nerimą dėl Rusijos provokacijų masto, ypač oro erdvėje virš Baltijos jūros. Jis mano, kad Estijos nerimas turėtų būti svarbus ir daugeliui kitų valstybių.
„Kalbant apie provokacijas ore, virš Baltijos jūros, manau, galima drąsiai teigti, kad tai neapsiriboja vien Baltijos valstybėmis. Rusijos taktika apima žymiai daugiau nei vien Baltijos regioną. Juk kalbame ir apie Rusijos strateginių bombonešių skrydžius pastaraisiais metais bei manevrus virš jūros“, – sako buvęs ministras.
Aldrimer.no susisiekė su NATO ir Estijos saugumo policija KAPO, paprašė komentarų. Kol kas atsakymo nesulaukta.