Estai žada padėti Rusijai kovoti su neonacizmu

Tarp Estijos ir Rusijos tvyranti įtampa dėl istorijos interpretavimo persikėlė į užsienio spaudos puslapius. Įtakingas britų dienraštis "The Guardian", kovo 6-ąją paskelbęs Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Konstantino Kosačiovo komentarą, kuriame Estija kaltinama griaunanti žuvusiųjų kovoje su fašizmu paminklus, penktadienį išspausdino Estijos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje Margus Laidre straipsnį, kuriame dabartinė Rusijos valdžia kaltinama nenoru prisiimti atsakomybės.

Rusija nenori pripažinti pirmojo prezidento Boriso Jelcino, kuris atsiprašė už Sovietų Sąjungos veiksmus, žodžių, teigia diplomatas. "Rusija pripažįsta laimėjusi Antrąjį pasaulinį karą, tačiau renkasi neįžvelgti jokio ryšio su barbariškais nusikaltimais žmoniškumui, kuriuos įvykdė tas pats režimas", - rašoma straipsnyje.

K. Kosačiovas citavo prezidentą Vladimirą Putiną, kuris ketinimą nugriauti Taline esantį paminklą kariams pavadino "ultranacionalistine ir labai trumparegiška politika". "Tačiau, priešingai nei Rusija, kuri neseniai nugriovė 30 metrų karo memorialą Stavropolyje, Estijoje ketinama paminklą ne išmontuoti, bet perkelti į tinkamesnę vietą (kapines)", - rašo ambasadorius.

"Estijos gatvėse neonaciai žygių nerengia. Tačiau kaip įmanoma, kad Rusija, prieš 60 metų įveikusi nacizmą, šiandien yra namai daugiau nei 50 tūkst. neonacių? Europa yra suinteresuota padėti Rusijai iš naujo įvertinti praeitį ir kovoti su neonacizmu. Estija yra pasirengusi ištiesti pagalbos ranką", - teigiama Estijos ambasadoriaus Londone M. Laidrės straipsnyje.