Talinas planuoja įsigyti mažiausiai 18 tokių ginkluotės sistemų ir joms reikalingų šaudmenų. Tiekėjas taip pat turės aprūpinti papildoma įranga, užtikrinti techninį palaikymą ir apmokyti karius, sakė EGIC atstovai.
„Įsigyjamos prieštankinės sistemos turi veikti mažiausiai 4 km atstumu. Naujoji ginkluotė turi būti pajėgi naikinti taikinius, esančius už kliūties“, – sakoma EGIC pirkimų departamento vadovo Priito Soosaaro pranešime spaudai.
Šios sistemos turi būti serijinės gamybos ir naudojamos mažiausiai vienos NATO valstybės kariuomenės.
Pirkimo sutartyje taip pat turės būti numatyta sąlyga įsigyti daugiau tokių sistemų. Estija šiai ginkluotei planuoja išleisti apie 40 mln. eurų.
„Perkama sistema reikšmingai pagerins pėstininkų brigados prieštankinius pajėgumus, nes padidės veikimo atstumas ir gebėjimas smogti priešams, net kai jie tiesiogiai nematomi“, – sakė Estijos gynybos pajėgų pirkimų koordinatorius majoras Alaras Karileetas. Jis pridūrė, kad naujoji ginkluotė su skrydžio metu valdomomis raketomis būtų pažangesnė už dabar naudojamas estų kariuomenės. Pasak A. Karileeto, sviedinio pirmgalyje įtaisyta vaizdo kamera operatoriui leistų tiksliai nukreipti jį į taikinį, net jeigu operatorius taikinio tiesiogiai nematytų.
Majoras pridūrė, kad šios ginkluotės sistemos, jos šaudmenys ir pagalbinė įranga turi būti pritaikyti pernešti žmonėms, bet taip pat turi būti galimybė jas sumontuoti ant kovinės technikos.
Šiuo metu Estijos kariuomenė turi prieštankinių raketų kompleksų MILAN, MAPATS ir „Javelin“.
A. Karileetas sakė naujienų agentūrai BNS, kad MAPATS tebėra gynybos pajėgų ginkluotėje, bet šios sistemos aktyviai nebenaudojamos, nes yra smarkiai pasenusios, o jų šaudmenys nebegaminami.
Kariškis pridūrė, kad šiuo metu turimos prieštankinės sistemos pasižymi vidutiniu veikimo nuotoliu.
Didelio nuotolio prieštankinių sistemų, taip pat pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, naujų automatinių ginklų pirkimas ir kovinių padalinių amunicijos atnaujinimas yra šio dešimtmečio Estijos gynybos įsigijimų prioritetai.