Estijos centro kairioji koalicija tikriausiai grįš į valdžią po šių rinkimų, kuriuose temdys įtampa dėl Rusijos karinio stiprėjimo ir Kremliaus politiką palaikančios partijos, kurią remia gausi šalies rusų mažuma.
Prieš beveik metus Maskvos įvykdyta Krymo aneksija ir jos kišimasis į konfliktą Rytų Ukrainoje sukėlė nerimą Europos Sąjungos narėms, tarp jų Estijai, kurioje etniniai rusai sudaro ketvirtadalį tarp 1,3 mln. gyventojų.
Maskvos surengtos karinės pratybos netoli sienos su Estija, likus kelioms dienoms iki rinkimų, dar labiau didina susirūpinimą Europoje, kad Kremlius gali mėginti destabilizuoti šalis, kurios priklausė jo įtakos sferai Sovietų Sąjungos laikais.
Dar vienu sukrėtimu balsavimo išvakarėse tapo žinia apie Rusijos opozicijos lyderio Borico Nemcovo įžūlų nužudymą Maskvoje penktadienio vakarą.
„Dabartinė saugumo padėtis išliks ilgą laiką“, – Reformų partijos premjeras Taavi Roivas sakė komentuodamas didžiausią Europos priešpriešą su Rusija nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Tai nėra vien blogi orai – tai klimato pokytis“, – pabrėžė jis.
35 metų premjeras, kuris yra jauniausias vyriausybės vadovas Europos Sąjungoje, kartu su kitais Baltijos šalių lyderiais praši atsiųsti į jų šalis daugiau NATO karių, karinės technikos, taip pat suintensyvinti patruliavimą ore, suteikiant atsvarą padidėjusioms Maskvos karinėms ambicijomis šiame itin pažeidžiamame regione.
Kaip rodo išankstinio balsavimo duomenys, Estijos parlamento rinkimuose iki trečiadienio vakaro savo valią jau pareiškė 33 proc. šalies rinkėjų – daugiau negu 296 tūkst. žmonių.
Centrinė rinkimų komisija sakė BNS, kad 176 491 rinkėjas pasinaudojo elektroninio balsavimo galimybe, o rinkimų apylinkėse iš anksto balsavo 119 618 žmonių.
Per išankstinį ir elektroninį balsavimą sutrikimų nebuvo užfiksuota, taip pat negauta jokių skundų dėl pažeidimų.
„Skundų nebuvo gauta, taip pat neužfiksuota jokių techninių sutrikimų“, – sakė Centrinės rinkimų komisijos atstovė Kristi Kirsberg.
Pasak jos, šiemet Estijos parlamento rinkimus stebės 15 šalių atstovai.
„Atvyks daug stebėtojų – daugiau negu 100 žmonių ir 15 šalių, – nurodė K.Kirsberg. – Bus atstovų iš kaimyninių šalių – Latvijos, Lietuvos, Suomijos, taip pat Čilės, Turkijos, JAV ir Kanados.“
Šeštadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimo agentūros "TNS Emor" apklausos rezultatai rodo, kad Reformų partija tikriausiai sulauks didžiausio palaikymo - apie 26 proc. balsų. Tuo tarpu Kremliui simpatizuojanti Centro partija gali tikėtis surinkti 22 proc., o socialdemokratai - 19 proc. balsų.
Pasak analitikų, net jeigu Centro partija, palaikoma vietos rusų, surinktų daugiausiai balsų, ji veikiausiai nerastų koalicijos partnerių. Tokiu atveju į valdžią tikriausiai grįžtų Reformų ir Socialdemokratų partijų koalicija, kurią 101 vietų parlamente paremtų konservatyvioji IRL, galinti surinkti apie 16 proc. balsu.
Prognozuojama, kad premjero poste išliks T.Roivas.
Rinkimuose taip pat dalyvaus šešios mažesnės partijos.
Centro partijos lyderis Edgaras Savisaaras neteko daugelio estų pasitikėjimo praeitais metais, kai išvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą ir pažadėjo savo palaikymą Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai.
E.Savisaaras, dabartinis Talino meras, buvo Estijos pirmasis premjeras, šaliai 1991 metais atkūrus nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.