Centrinė rinkimų komisija informavo, kad balsavimas vyks nuo 9 val. iki 20 val. Šalyje veikia 451 rinkimų apylinkė. Rinkimų teisę turi 958 571 Estijos pilietis.
Preliminarūs rinkimų rezultatai turėtų pasirodyti praėjus kelioms valandoms po balsavimo apylinkių uždarymo.
Per gana blankią priešrinkiminę kampaniją daugiausiai dėmesio buvo skiriama kasdienėms problemoms, tokioms kaip mokesčiai ir valstybės išlaidos, taip pat kalbėta apie įtampą dėl švietimo rusų kalba nemažai Estijoje gyvenančiai rusų bendruomenei ir kaimo bei miesto susiskaldymą.
Per išankstinį balsavimą savo balsus atidavė beveik 40 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, dauguma jų balsavo internetu. Estų pareigūnai įsitikinę, kad jų internetinio balsavimo sistema yra atspari bet kokiems bandymams paveikti rinkimų rezultatus.
Į 101 mandatą pretenduoja 1 099 kandidatai iš 10 partijų, taip pat 15 nepriklausomų kandidatų. Partijos turi peržengti minimalų 5 proc. balsų slenkstį. Prognozuojama, kad į parlamentą turėtų patekti penkios arba šešios partijos.
Apklausos rodo, kad įnirtingiausia kova turėtų vykti tarp valdančiosios Centro partijos, vadovaujamos premjero Juri Ratas, ir didžiausios opozicinės dešiniųjų Reformų partijos.
Per išankstinį balsavimą premjero Centro partija sulaukė 24,5 proc. rinkėjų palaikymo, o už Reformų partiją sakė balsavę 26,6 proc. rinkėjų, rodo kompanijos „Kantar Emor“ atlikta apklausa.
Tuo metu kraštutinių dešiniųjų partija EKRE, pažadėjusi sumažinti pajamų ir akcizo mokesčius bei nevengianti prieš imigraciją nukreiptos retorikos, per išankstinį balsavimą sulaukė 17,3 proc. rinkėjų paramos ir tikisi surinkti maždaug dar tiek pat balsų sekmadienį. Vis dėlto šiai politinei jėgai gali kilti bėdų ieškant koalicijos partnerių.
Mokesčių lengvatos, atlyginimų didinimas
Per pastaruosius 30 Estijos nepriklausomybės metų vyriausybėje rotavo arba netgi dirbo kartu dvi tradicinės varžovės – Centro ir Reformų partijos.
Abi partijos tvirtai remia Estijos narystę Europos Sąjungos ir NATO bei vykdė taupymo programas, leidusias išlaikyti nedideles valstybės išlaidas ir mažiausią skolos ir BVP santykį euro zonoje.
Centro partija žadėjo 8,4 proc. padidinti pensijas ir pakeisti 20 proc. pajamų ir 21 proc. pelno mokesčius progresinių mokesčių sistema, kad padidėtų valstybinės pajamos.
Tuo metu verslui palanki Reformų partija atmeta progresinių mokesčių sistemos idėją ir nori padidinti neapmokestinamą pajamų dydį ir sumažinti nedarbo draudimo įmokas, kad paskatintų darbo vietų kūrimą.
Nedarbo lygis Estijoje siekia beveik 5 proc., o ekonomikos augimas šiemet turėtų sulėtėti.
Smulkioji verslininkė iš Talino Marilyn sako, kad su dabartiniais mokesčiais „sudėtinga susitvarkyti“. Naujienų agentūrai AFP ji teigė, kad žada balsuoti už Reformų partiją dėl jos žadamų mokesčių lengvatų.
Rusakalbis fabriko darbininkas Aleksandras iš sostinės AFP sakė norintis, kad didėtų pensijos ir atlyginimai.
„Iš minimalaus atlyginimo neįmanoma išgyventi“, – sakė jis kalbėdamas apie minimalią mėnesio algą, Estijoje siekiančią 540 eurų.
„Estxit“
2015 metų rinkimuose iškovojusi vos septynias vietas parlamente EKRE šių metų balsavime tikisi tapti trečia didžiausia partija Riigikogu.
Itin euroskeptiška partija ragina surengti referendumą dėl „Estxit“ – Estijos išstojimo iš ES. Tačiau veikiausiai proeuropietiškoje šalyje jis žlugtų.
EKRE itin nepatikliai žiūri į Maskvą, todėl tvirtai remia Estijos narystę NATO ir 2017 metais šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną, Aljanso vadinamą atsaku į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Talino universiteto politologas Tonis Saartsas EKRE išpopuliarėjimą lygina su kraštutinių dešiniųjų partijų, besipriešinančių imigracijai ir daugiakultūriškumui ir siūlančių socialinių išlaidų didinimą, iškilimu įvairiose Europos šalyse.
EKRE poziciją liberalios demokratijos, įskaitant pilietines ir žmogaus teises, įstatymo viršenybės ir valdžių atskyrimo klausimais ekspertas vadina „labai dviprasmiška“.
Ši partija yra populiariausia tarp kaimiškose vietovėse gyvenančių estų, kurie jaučiasi pamiršti po daugybės metų, kai valdžioje buvo Centro ir Reformų partijos, vykdžiusios taupymo politiką.
„Šie žmonės mato nedaug ekonominių perspektyvų ir jaučia, kad pagrindinėms partijoms nelabai rūpi jų problemos“, – sakė T. Saartsas AFP.
Rusų mažuma
Centro partiją jau seniai palaiko rusų mažuma, sudaranti maždaug ketvirtadalį 1,3 mln. Estijos gyventojų.
Ši partija 2004 metais pasirašė susitarimo memorandumą su Rusijos prezidento Vladimiro Putino Vieningąja Rusija.
Siekdamas neprarasti įtariai į Rusiją žvelgiančių rinkėjų balsų, J. Ratas pareiškė, kad tas memorandumas yra „įšaldytas“, tačiau norėdamas išsaugoti rusų tautinės mažumos palankumą, susitarimą su valdančiąja Rusijos partija jis nutraukti atsisako.
Estijos rusai tikisi, kad Centro partija išsaugos dabartinę švietimo sistemą, įdiegtą dar sovietų laikais, kai šalyje veikia tiek estiškos, tiek rusiškos mokyklos. Tuo metu Reformų partija ir EKRE nori, kad mokymas rusų kalba nebevyktų.