Estijos nacionalinio muziejaus direktorius A. Karis per slaptą balsavimą 101 vietos parlamente gavo 63 balsus. 16 biuletenių buvo tušti, negaliojančių biuletenių nebuvo.
Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs du trečdalius balsų – bent 68.
Prezidento rinkimai buvo vienintelis ypatingojo posėdžio darbotvarkės klausimas.
A. Karis kandidatūrą iškėlė 59 Estijos parlamento nariai – visi 25 Centro partijos ir visi 34 Reformų partijos deputatai. Šios dvi partijos sudaro Estijos valdančiąją koaliciją.
„Isamaa“ („Tėvynė“) ir socialdemokratai anksčiau paskelbė , kad per pirmąjį prezidento rinkimų turą suteikia savo parlamentarams laisvę balsuoti savo nuožiūra, o Estijos konservatorių liaudies partija (EKRE) – didžiausia opozicinė jėga – paskelbė, kad rems savo kandidatą, buvusį parlamento pirmininką Henną Polluaasą.
Visgi H. Polluaasas nesurinko pakankamai parlamentarų balsų, kad būtų iškelta jo kandidatūra.
Po pirmadienio balsavimo parlamentarai antradienio vidurdienį vėl bandys išrinkti prezidentą. Prieš antrąjį balsavimo turą, tos pačios dienos 8–10 val. pateikiamas naujas kandidatų sąrašas.
Jei nė vienas kandidatas antrajame rinkimų ture nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, tą pačią dieną rengiamas trečiasis rinkimų turas tarp dviejų kandidatų, antrajame ture surinkusių daugiausiai balsų.
Jeigu trečiajame rinkimų ture prezidentas neišrenkamas, parlamento pirmininkas per vieną mėnesį šaukia rinkiminę kolegiją prezidentui išrinkti.
Rinkiminę kolegiją sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai.