Estijos parlamento pirmininkas sušaukė Rinkikų kolegiją prezidentui išrinkti rugsėjo 24 dieną

Estijos prezidento rinkimai įvyks rugsėjo 24 dieną, trečiadienį pranešė parlamento spaudos tarnyba. Rinkimai nusikėlė į rugsėjo pabaigą, nes susiskaldžiusiam parlamentui per tris balsavimo turus nepavyko išrinkti naujo valstybės vadovo, kuris pakeistų dvi kadencijas prezidento poste dirbusį liberalą Toomą Hendriką Ilvesą

Estijos prezidentas, atliekantis daugiausia reprezentacinį vaidmenį, renkamas ne tiesioginiuose rinkimuose, o parlamento. Jei įstatymų leidėjai per tris balsavimus nesugeba išrinkti valstybės vadovo, šaukiama Rinkikų kolegija.

Prezidentas renkamas penkeriems metams, o tas pats asmuo negali būti renkamas valstybės vadovu daugiau kaip du kartus iš eilės.

„Vadovaudamasis Estijos konstitucija ir Prezidento rinkimų įstatymu, parlamento pirmininkas Eiki Nestoras sušaukė Rinkikų kolegiją, kuri susirinks 2016 metų rugsėjo 24 dienos vidurdienį Estijos koncertų salėje“, – nurodė spaudos tarnyba.

Rinkikų kolegiją sudarys 101 parlamento narys ir 234 savivaldybių tarybų atstovai.

Parlamentas Rinkikų kolegijai teiks du kandidatus, surinkusius daugiausiai balsų per balsavimą parlamente. Tai bus valdančiosios Reformų partijos garbės pirmininkas Siimas Kallas, kuris antradienį vykusiame trečiajame prezidento rinkimų ture parlamente surinko 42 balsus, ir didžiausios opozicinės Centro partijos vicepirmininkė Mailis Reps, gavusi 26 balsus.

Teisę teikti kandidatą į prezidentus taip pat turi ne mažiau kaip 21 Rinkikų kolegijos narys. Jei pirmajame rinkimų ture nelaimi nė vienas iš kandidatų, tą pačią dieną rengiamas kitas rinkimų turas, kurio metu renkama iš daugiausiai Rinkikų kolegijos narių balsų surinkusių dviejų kandidatų. Kol kas neaišku, ar Reformų partijos pirmininkas, dabartinis vyriausybės vadovas Taavi Rõivas laikysis pažado Rinkikų kolegijoje kandidate į prezidentus iškelti populiarią užsienio reikalų ministrę Mariną Kaljurand.

Nors S. Kallą, kaip vieną Reformų partijos steigėjų, aktyviai palaiko šios politinės jėgos senoji gvardija, buvusį premjerą vis dar persekioja dešimtojo dešimtmečio pabaigoje kilusio skandalo dėl jo partijos finansavimo šešėlis.

Tačiau šis 67 metų politikas Estijoje yra vertinamas kaip ekonomikos ekspertas ir žmogus, puikiai pažįstantis Briuselio valdžios koridorius. 2010-2014 metais S.Kallas buvo Europos Sąjungos transporto komisaras.

Karjeros diplomatė 53 metų M. Kaljurand yra aktyvi moterų teisių gynėja ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, populiarumu lenkia visus kandidatus į Estijos prezidento postą.

„Kallas ir Kaljurand turi patirties tarptautinėje arenoje ir bet kuris iš jų galėtų gerai atstovauti Estijai, kai šalis pirmininkaus ES“, – sakė profesorius A. Kasekampas.

Kadenciją baigiantis T. H. Ilvesas, garsėjantis aštriu liežuviu ir pomėgiu nešioti peteliškes, savo gebėjimais užsienio reikalų srityje šiam postui suteikė stiprią tarptautinę dimensiją.

Analitikai prognozuoja, kad Estijai rengiantis kitų metų liepą pusmečiui perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai, būsimasis prezidentas sieks aktyviau reikštis tarptautinėje arenoje.