„Tai veikiausiai padidintų visuomenės susiskaldymą“, - sakė ji radijo stočiai „Radio 4“. Pemjerės nuomone, „dabartinė sistema skatina partijas tartis, o tai reiškia, kad valstybės vadovas yra tarppartinis, iš esmės „bendras“ prezidentas“.
Pirmadienį Estijos prezidentas Alaras Karis pasiūlė parlamente atstovaujamoms partijoms pakeisti valstybės vadovo rinkimų tvarką. Jis išsakė viltį, jog per artimiausius pusantro mėnesio parlamentinės partijos surengs turiningą diskusiją šia tema, kad nuspręstų, ar dabartinės sudėties Riigikogu (parlamentas) pasirengęs permainoms šioje srityje. Estijos prezidentas tikisi pratęsti konsultacijas su partijomis ateinančių metų vasario pradžioje.
Riigikogu šių metų sausio 8 d. surengė pirmąjį įstatymo projekto dėl tiesioginių prezidento rinkimų svarstymą. Jis baigėsi be balsavimo, kadangi Konstitucinė komisija ir partijų frakcijos nesiūlė atmesti įstatymo projekto. Jo pataisas galima siūlyti iki gruodžio 22 d.
Iki šiol Estijos prezidentas renkamas parlamente, kur kandidatas turi sulaukti ne mažiau kaip 68 deputatų iš 101 paramos. Jeigu nė vienas iš pretendentų į šį postą negali surinkti reikiamo balsų skaičiaus, Riigikogu pirmininkas sušaukia rinkikų kolegiją. Ją sudaro 208 žmonės – 101 parlamentaras ir 107 vietos savivaldos institucijų atstovai.