„Tai buvo puikus susitikimas, kuriame ilgai ir išsamiai aptarinėjome sudėtingus klausimus, bet net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis vyravo tarpusavio pagarba“, – po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Estijos prezidentė.
K. Kaljulaid pranešė pakvietusi V. Putiną į finougrų tautų kongresą, kuris vyks 2020 m. Tartu.
„V. Putinas sakė manantis, kad man turėjo būti sunku ryžtis šiam žingsniui. Aš parodžiau jam tyrimus, kurių rezultatai parodo, kad mūsų žmonės palaiko šį žingsnį“, – kalbėjo Estijos prezidentė.
Pasak jos, Rusijos pusė neiškėlė aštrių temų, tokių kaip kalbos klausimai ar diskriminacija. „Aš pati jas iškėliau. Papasakojau apie mūsų situaciją“, – sakė K. Kaljulaid.
„Manęs ramus tonas nė kiek nenustebino. Buvau pasiruošusi racionaliam susitikimui. Dar kartą pabrėžiu: tai visiškai įprastas susitikimas“, – kalbėjo Estijos prezidentė.
Prezidentai, pasak jos, kalbėjo apie dvišalius santykius, apie Ukrainą ir situaciją pasaulyje, taip pat apie sankcijas ir apie susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo atšaukimo, apie „Nordstream 2“, apie elektros energijos rinką.
Žurnalistai paklausė, ką atsakė V. Putinas į klausimus apie Ukrainą ir Minsko susitarimus: „Jis pripažino, kad problemų yra, bet susitarimus pažeidžia, pasak jo, būtent Ukraina.“
DELFI primena, kad susitikimo pradžioje V. Putinas pareiškė, kad oficialių santykių nebuvimas tarp kaimyninių šalių yra nenormali padėtis.
„Mes seniai nesimatėme. Aukščiausio lygio susitikimas buvo prieš 10 metų. Visai neseniai užsienyje pasimatėme tik probėgšmais. Kontaktų tarp oficialių asmenų, oficialiųjų tarnybų, tarp kaimynių nebuvimas – nenormali padėtis“, – sakė Kremliaus vadovas.
Jis pridūrė, kad dėl šio santykių atšalimo dvišalės prekybos tarp Rusijos ir Estijos apimtys sumažėjo daugiau kaip 50 procentų.
Savo ruožtu K. Kaljulaid pažymėjo, kad „su kaimynais reikia bendrauti“. „Netgi tuo atveju, jei tarp mūsų esama tam tikrų nesutarimų“, – nurodė ji.
Prieš derybas Estijos prezidentė sakė, kad aptars su V. Putinu ir geopolitinius klausimus, kadangi jos šalis yra kandidatė į JT Saugumo Tarybos nuolatines nares.
„Ir būdami kaimynai mes taip pat atsakome už to regiono, kur yra mūsų valstybės, aplinką. Geras bendradarbiavimo pavyzdys yra Peipaus ežero klausimai ir visi su pasienio regionais susiję dalykai“, – sakė K. Kaljulaid.
„Šiandien atidariau Maskvoje restauruotą istorinį ambasados pastatą. Estijos ambasada Rusijoje šiame pastate buvo jau 1921 metais, kai ji buvo pirmoji Estijos... ir Europos diplomatinė atstovybė bolševikų Rusijoje“, – socialiniuose tinkluose parašė K. Kaljulaid po iškilmingos atidarymo ceremonijos.
„Tikiuosi, kad restauruotos ambasados atidarymas įkvėps naujos gyvybės ir Estijos, ir Rusijos santykiams, o mano buvimas čia yra ženklas, kad Estija pasirengusi bendrauti su kaimyne“, – pareiškė estų lyderė.
Pastarąjį kartą Estijos prezidentas su vizitu Rusijoje lankėsi 2011 metais. Tuo metu šiame poste dirbo Toomas Hendrikas Ilvesas. Jis Sankt Peterburge dalyvavo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinime.
Estija prisideda prie Europos Sąjungos sankcijų, paskelbtų Maskvai dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje.
Didelę rusakalbių mažumą turinti Estija su nerimu stebėjo, kaip 2014 metais Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus.
Nuo to laiko Estijoje buvo surengta daugybė NATO karinių mokymų, kuriais siekiama atgrasyti Maskvą nuo potencialios agresijos.