Remiantis 1992 metais įsigaliojusiu pilietybės įstatymu, Estijos piliečiais taip pat buvo pripažinti asmenys, gyvenę pagal Tartu taikos sutartį prijungtoje teritorijoje, nurodė ministerijos atstovas spaudai.
M. Kaljurand protėviai, Aleksandras ir Aleksandra Rajevskiai, gyveno Narvos valsčiaus Kopmarovkos kaime; šis valsčius pateko į Estijos teritoriją po Tartu taikos sutarties 1920 metais.
Be to, M. Kaljurand senelio Aleksandro Rajevskio pilietybę galima nustatyti pagal įvairių laikotarpių archyvinius dokumentus (vaikų gimimo liudijimus, santuokos liudijimą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas buvo paminėta anksčiau, Vidaus reikalų ministerija gali patvirtinti, kad M. Kaljurand protėviai buvo Estijos piliečiai. Todėl 1925 metais gimusi M. Kaliurand motina Vera Rajevskaja yra Estijos pilietė, įgijusi pilietybę gimimu, kaip ir jos duktė Marina Kaljurand.
Prie šio pranešimo ministerija pridėjo trijų archyvinių dokumentų kopijas. Viena iš jų liudija apie pavardės pakeitimą 1921 metais ir joje patvirtinama, kad Aleksandrui ir Aleksandrai suteikta „Rajevskių“ pavardė ir rašoma, kad pavardė suteikta Estijos piliečiams.
Kitas dokumentas liudija apie Aleksandros ir Aleksandro Rajevskių dukters Marijos Rajevskajos gimimą. Jame patvirtinama, kad Aleksandras ir Aleksandra Rajevskiai gimė Narvos valsčiuje.
Trečias dokumentas paimtas iš gyventojų registro, kuriame 1939 metais įregistruota Aleksandro Rajevskio santuoka ir kuris rodo, kad 1939 metais jis buvo Estijos pilietis.
Anksčiiau Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dokumentų patikra pradėta pačios M. Kaljurand prašymu.
Mat antradienį Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) frakcija parlamente kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Hanno Pevkurą su paklausimu dėl M. Kaljurand pilietybės.
EKRE atstovai jau seniai tvirtina, kad M. Kaljurand negali kandidatuoti į prezidentus, nes pilietybę įgijo ne filiacijos būdu (filiacija – pilietybės įgijimas gimimu).
EKRE frakcijos parlamente pirmininkas Martas Helme (Martas Helmė) praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose parašė, kad, „mūsų žiniomis, ji (M. Kaljurand) 1991 metų pabaigoje ar 1992-ųjų pradžioje pilietybę įgijo ne teisių perėmimo tvarka, bet specialiu vyriausybės nutarimu“.
Pagal Konstituciją ir Estijos prezidento rinkimų įstatymą, į valstybės vadovo postą gali kandidatuoti ne jaunesnis kaip 40 metų amžiaus Estijos pilietis pagal kilmę.
M. Kaljurand praėjusią savaitę atsistatydino iš šalies diplomatijos vadovės pareigų, nusprendusi siekti prezidento posto.
Rinkikų kolegija valstybės vadovą rinks rugsėjo 24 dieną.