Tikėtina, kad šis pareiškimas žymi persilaužimą, siekiant užbaigti užsitęsusį konfliktą, paaštrintą žiaurumų prieš civilius.
„Per 2021 metų kovo 26-ąją vykusias mūsų diskusijas su [Eritrėjos] prezidentu Isaias Afwerki mano vizito Asmaroje metu Eritrėjos vyriausybė sutiko išvesti savo pajėgas, esančias už sienos su Etiopija“, – per „Twitter“ parašė Abiy Ahmedas.
„Etiopijos nacionalinės gynybos pajėgos nedelsiant perims sienos apsaugą“, – pridūrė jis.
Eritrėjos informacijos ministras Yemane Gebremeskelas kol kas neatsakė į elektroninį laišką su prašymu pateikti komentarą.
Antradienį Abiy Ahmedas pirmąkart pripažino, kad konflikto draskomame Tigrėjaus regione esama karių iš kaimyninės Eritrėjos, nors abi šalys kelis mėnesius tai neigė, o informacija iš skirtingų šaltinių – gyventojų, diplomatų ir netgi Etiopijos civilių bei karinių pareigūnų – buvo labai prieštaringa.
Pastarasis pranešimas pasirodė teisių gynimo grupėms ir gyventojams vis garsiau kaltinant Eritrėjos karius žudynėmis Tigrėjuje.
Abiy Ahmedas lapkričio 4 dieną pasiuntė karius į šiaurinį Tigrėjaus regioną, apkaltinęs jame dominavusią partiją – Tigrėjaus liaudies išvadavimo frontą (TPLF) – kariuomenės stovyklų užpuolimais.
Karinė kampanija TPLF nušalinti nulėmė ilgą konfliktą, taip pat buvo pranešta apie žiaurius nusikaltimus prieš civilius.
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ apkaltino Eritrėjos karius pernai lapkritį istoriniame Aksumo mieste Tigrėjaus regione nužudžius šimtus jo gyventojų.
AFP taip pat surinko duomenų apie taip pat pernai lapkritį Eritrėjos karių galimai įvykdytas žudynes Dengolato mieste.
Abiy Ahmedas lapkričio pabaigoje paskelbė pergalę Tigrėjuje, kai Etiopijos kariai užėmė regiono sostinę Mekelę, bet TPLF lyderiai tebesislapsto ir kovos tęsiasi.