A. Ahmedas rinkimų rezultatus pavadino „istoriniais“.
Tai buvo jo pirmieji rinkimai nuo tada, kai jis 2018 metais buvo paskirtas vadovauti vyriausybei po kelerius metus trukusių prieš vyriausybę nukreiptų protestų.
A. Ahmedas tikėjosi, kad pergalė rinkimuose taps mandatu vykdyti politines ir ekonomines reformas bei karines operacijas. Tačiau balsavimas įvyko Tigrėjaus regione tebevykstant konfliktui, kuris pakenkė A. Ahmedo pasaulinei reputacijai ir sukėlė nuogąstavimų dėl galimo plačiai paplitusio bado.
A. Ahmedo vadovaujama Klestėjimo partija 436 vietų parlamente laimėjo daugiau nei 400 mandatų, rodo šalies rinkimų komisijos (NEBE) paskelbti rezultatai.
Vėliau tviteryje išplatintame pareiškime jis rinkimus pavadino istoriškai įtraukliais ir pridūrė: „Mūsų partija taip pat džiaugiasi, kad žmonės pasirinko ją valdyti šalį“.
Šis balsavimas turėjo patvirtinti žadamą demokratinį atgimimą antroje didžiausioje pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybėje. A. Ahmedas žadėjo nutraukti represijas, kurios temdė praėjusius rinkimus.
2015 ir 2010 metais ankstesnė valdančioji koalicija užsitikrindavo didžiulę daugumą, kuri, anot stebėtojų, neatitiko tarptautinių sąžiningumo standartų.
O per 2005 metais vykusius atviresnius rinkimus didelių laimėjimų pasiekė opozicija, tačiau vėliau buvo imtasi brutalių represijų prieš protestus dėl ginčytinų rinkimų rezultatų.
Šį kartą rinkimai buvo dukart atidėti. Pirmą kartą tai buvo padaryta dėl koronaviruso pandemijos. O antrą kartą buvo nuspręsta suteikti pareigūnams daugiau laiko pasirengti. Tačiau net ir po papildomo laiko rinkimai nevyko maždaug penktadalyje iš 547 rinkimų apygardų. Rugsėjo 6 dieną vyks antrasis balsavimo etapas, kuriame balsuos negalėjusieji balsuoti anksčiau dėl etninio smurto ar logistinių problemų.
Tačiau nėra nustatyta rinkimų datos Tigrėjaus regione, kur aštuonis mėnesius vyko kovos, vėliau, artėjant sukilėliams, pasitraukė federaliniai kariai, o A. Ahmedo vyriausybė paskelbė vienašališkas paliaubas.