Tuo tarpu susitikimas su V. Janukovyčiumi Kijeve, rodos, irgi duoda rezultatų. „Reuters World“, remdamasis Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, socialiniame tinkle „Twitter“ praneša, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius sutiko su Europos Sąjungos pasiuntinių pasiūlymu surengti priešlaikinius rinkimus šiais metais, per 10 dienų suformuoti naują Vyriausybę ir iki vasaros pakeisti Konstituciją. Kiti šaltiniai gi skelbia tik apie tokį trijų ES ministrų pasiūlymą V. Janukovyčiui.
Sankcijos tiems, kurių „rankos kruvinos“
Europos Sąjunga priėmė sprendimą pritaikyti vizų ir finansines sankcijas Ukrainos valdžios pareigūnams – ES veiksmus paskatino Kijeve liejamas kraujas, skelbia ir newsru.com. Tokią informaciją oficialiai išplatino Briuselyje susitikę ES vadovai. Tiesiogiai ES žinią transliavo „Gromadskovo TV“.
Europos Sąjungos (ES) Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy pareiškė, jog ES vieningai sutarė dėl būtinybės nubausti kaltuosius dėl nekaltų žmonių mirčių Ukrainoje. Anot ES vadovo, siekiant priversti visas Kijevo konflikto šalis pradėti konstruktyvų dialogą, turi būti panaudotos visos leistinos ir neleistinos priemonės.
„Privalome suvokti, kurie konkretūs mechanizmai bus veiksmingi. Nusprendėme pritaikyti vizų sankcijas – tai vienas atsakas į jėgos panaudojimą. Kitas atsakas – finansinis“, - pareiškė H. van Rompuy. ES vadovas įsitikinęs, jog Ukrainai būtina kuo skubiau išsirinkti naują prezidentą ir naują parlamentą.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigia, jog šiuo metu pagrindinė užduotis – nutraukti konflikto Kijeve eskalavimą. „Negalime pamiršti paskutiniųjų dienų aukų. Būtent todėl čia susirinko ministrai – tam, kad pritaikytų sankcijas tiems, kurie atsakingi už smurtą ir prievartą“, - kalbėjo Europos Komisijos pirmininkas.
Anot J.M.Barroso, jis kalbėjosi su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais – Francois Hollande ir Angela Merkel suinteresuoti tuo, kad Ukrainoje nebebūtų aukų, o krauju rankas susitepę būtų nubausti.
Italijos užsienio reikalų ministrė Emma Bonino pasakė, kad po Ukrainos krizę svarsčiusių ES užsienio reikalų ministrų posėdžio Briuselyje sutarta, kad sankcijos bus paskelbtos „labai greitai, artimiausiomis valandomis“.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat paskelbė, kad Europos Sąjunga apsisprendė dėl sąskaitų įšaldymo ir kelionių apribojimų asmenims, kurie atsakingi už jėgos ir smurto panaudojimą Kijeve. „Europos Sąjungos ribojimų apimtis bus įgyvendinama atsžvelgus į įvykius Ukrainoje“, - rašo C. Bildtas.
JAV valstybės departamentas anksčiau paskelbė uždraudęs išduoti vizas maždaug dviem dešimtims aukštų Kijevo vyriausybės pareigūnų.
Sąrašą ims sudarinėti penktadienį
Pasak vieno ES diplomato, konkretus asmenų, kuriems taikytinos sankcijos, sąrašas bus sudaromas „priklausomai nuo konkrečių įvykių“. Sankcijos tikrai bus taikomos, sakė jis ir pridūrė, kad buvo „priimtas politinis įsipareigojimas sankcijoms“ ir tam pritarė visų 28 ES narių užsienio reikalų ministrai.
Į minimą sąrašą ketinama įtraukti asmenis, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, smurtą, perdėtą jėgos panaudojimą. Tokio sąrašo sudarymas turėtų prasidėti penktadienį, sakė šaltinis.
Kaip nurodo naujienų agentūra „Reuters“, sutarti apribojimai įsigalios artimiausiomis dienomis. Jie bus taikomi asmenims, įsakiusiems ar sumaniusiems smurto veiksmus Kijeve, kur žuvo daugiau kaip 60 žmonių.
Siūlymai uždrausti ginklų eksportą buvo atmesti.
V. Janukovyčiui siūlo surengti pirmalaikius prezidento rinkimus
Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai vasario 20-ąją dieną per susitikimą su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi Kijeve jam pasiūlė politinį krizės sprendimo šalyje būdą – surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, skelbia newsru.com.
Tokią informaciją skelbia naujienų portalas „Gazety vyborčej“, informuoja „Interfax-Ukraina“.
Leidinio duomenimis, ministrai pasisakė už pereinamojo laikotarpio valdžios suformavimą, Konstitucijos reformos pradžią ir pirmalaikių Ukrainos prezidento ir parlamento rinkimų organizavimą.
Leidinys pažymi, jog po susitikimo su Ukrainos prezidentu užsienio diplomatai išėjo „rūškanais veidais“.
Be to, skelbiama, jog Europos šalių užsienio reikalų ministrai Kijeve pasiliks iki pentadienio, vasario 21-osios – jie tikisi ir toliau dalyvauti derybose su Ukrainos valdžios ir opozicijos atstovais.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija skelbia, jog šiuo metu su trimis užsienio reikalų ministrais – Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos – konfliktuojančios šalys aptaria politinio krizės sprendimo planą. Tokią išvadą galima daryti remiantis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos įrašu socialiniame tinkle „Twitter“.
„Apie trijų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimą Kijeve: su suinteresuotomis šalimis aptariamas galimas politinio krizės sprendimo planas“, - teigiama žinutėje.
Anksčiau buvo skelbiama, jog Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis, Prancūzijos diplomatijos vadovas Laurentas Fabius ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Frankas Walteris Steinmeieris iš karto po susitikimo su V. Janukovyčiumi paliko Ukrainos prezidentūrą.
Susitikimas truko apie šešias valandas, o ministrai iš susitikimo išėjo rūškanais veidais, paskubomis sėdo į savo automobilius – su žurnalistais jie bendrauti atsisakė.
Grįžo pas V. Janukovyčių, sklinda gandai
Su opozicija susitikę Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai nukeliavo pas V. Janukovyčių. Tai pranešė Lenkijos ministro Radoslawo Sikorskio atstovas Marcinas Wojciechowskis.
Pas Ukrainos prezidentą ministrai išvyko po kelias valandas trukusių pokalbių apie krizės suvaldymo scenarijus. Dabar, tikėtina, ministrai su opozicijos variantu grįžta pas V. Janukovyčių. Ryte prasidėjęs Ukrainos prezidento ir ministrų susitikimas truko apie 5 valandas. Tiesa, su pertrauka, kurią V. Janukovyčius panaudojo skambučiui į Maskvą - Ukrainos prezidentas konsultavosi su Vladimiru Putinu. Pastarasis po telefoninio pokalbio nutarė į Kijevą siųsti savo atstovą.
Per tą laiką ėmė sklisti įvairūs gandai, pavyzdžiui, kad V. Janukovyčius vėl siūlo premjero postą opozicijai.
Euromaidano aktyvistai per „Twitter“ praneša, kad V. Janukovyčius siūlys opozicijai premjero postą, bet tokiu atveju pats formuos vyriausybę. Kol kas tai tik aktyvistų nugirsti gandai, ar jie virs realybe - neprognozuojama. V. Janukovyčius jau yra siūlęs premjero postą opozicijai. Tačiau vienas opozicijos lyderių Arsenijus Jaceniukas šios kėdės atsisakė, posto vyriausybėje tąsyk nepanoro ir partijos UDAR įkūrėjas Vitalijus Klyčko.
Trys ministrai liko Kijeve
Trijų ministrų vizitas Kijeve buvo visą dieną dėmesio centre. Jiems patikėta derybų misija buvo iškelta į pirmą planą, susitikime Briuselyje jie nedalyvauja.
Anksčiau pasirodė žinių, kad apie keturias valandas trukusiose derybose esą padaryta pertrauka. Tam, kad V. Janukovyčius galėtų paskambinti Vladimirui Putinui. Anot PAP, trys ES šalių ministrai V. Janukovyčiui pasiūlė sutrumpinti savo kadenciją iki šių metų pabaigos.
Rusijos prezidentas V. Putinas į Kijevą siunčia savo atstovą. Jis turėtų tarpininkauti valdžios ir opozicijos derybose, tai patvirtino V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Pranešama, jog Rusijos prezidento pasiuntinio telefonu paprašė pats V. Janukovyčius.
PAP šaltinis taip pat informuoja, kad Kijeve gali būti pasiektas kompromisas. „Panašu, kad yra kompromiso galimybė“, - teigė neįvardintas PAP šaltinis.
Anot jo, galimo kompromiso rėmai tokie: prezidento ir parlamento kadencijos sutrumpinimas, naujos konstitucijos parengimas per keletą mėnesių bei naujos Ukrainos vyriausybės suformavimas. Pastarasis žingsnis esą turi būti įgyvendintas per keletą dienų.
Po susitikimo ES ministrai buvo nekalbūs. Vis dėlto R. Sikorskis per „Twitter“ pranešė vykstantis į susitikimą su opozicijos lyderiais. Anot ministro, opozicijai bus siūlomas susitarimo modelis. R. Sikorskis taip pat neslepia esąs šokiruotas žuvusių žmonių skaičiaus, kuris drastiškai išaugo jam sėdint už uždarų durų su V. Janukovyčiumi.
Kalbėjo apie ginklų tiekimo Ukrainai draudimą
Anksčiau buvo skelbiama, kad Europos Sąjunga ketina įvesti ginklų tiekimo Ukrainai draudimą, papildydama sankcijas prieš "asmenis, atsakingus už smurtą”.
Tai sakoma ITAR-TASS gautame ES Tarybos nutarimo fragmente. Šis nutarimas bus pateiktas svarstyti skubiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, prasidėsiančiame Briuselyje artimiausiu metu. Dokumente numatoma uždrausti visoms ES šalims tiekti Ukrainai "ginklus, dvejopos paskirties techniką ir priemones, kurios gali būti panaudotos vidaus represijoms”.
Šis sprendimas galėjo papildyti konkrečias sankcijas prieš "asmenis, atsakingus už smurtą”, įskaitant draudimą įvažiuoti į Europą ir jų sąskaitų bankuose įšaldymą.Tačiau siūlymai uždrausti ginklų eksportą buvo atmesti.
Vokietija siūlo Ukrainos prezidentui tarptautinį tarpininkavimą konflikte su opozicija
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ketvirtadienį kalbėdamasi su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, paragino jį priimti Europos Sąjungos (ES), Berlyno ir kitų tarptautinių partnerių palaikymą derybose tarp Kijevo vyriausybės ir opozicijos, taip pat pasmerkė naujausią smurto protrūkį, nusinešusį mažiausiai 27 gyvybes, kai ES pasiuntiniai derybose su Ukrainos prezidentu tariasi, kaip išeiti iš krizės.
„Ji griežtai pasmerkė naujausią eskalavimą, – sakoma A.Merkel atstovo Steffeno Seiberto pranešime. – Mėginimas išlošti laiko tik dar labiau pakurstys konfliktą; jis susijęs su neprognozuojama rizika“.
Taip pat nurodoma, jog kanclerė ragina visas konflikto šalis nedelsiant nutraukti smurtą ir laikytis sutartų paliaubų. „Visos šalys turi nedelsdamos atsisakyti smurto ir laikytis sutartų paliaubų. Pagrindinė atsakomybė tenka vyriausybei“, – pabrėžia atstovas.
A.Merkel pasakė, kad „tik derybos su greitais ir akivaizdžiais rezultatais dėl vyriausybės formavimo ir konstitucinės reformos suteiktų galimybę tvariai išspręsti konfliktą“.
Pasak S.Seiberto, kanclerė pabrėžė „ES, Vokietijos ir kitų partnerių pasiryžimą paremti derybas tarp vyriausybės ir opozicijos“. A.Merkel vėl pakartojo, kad „dėl smurto eskalavimo, ES šiandien tarsis dėl sankcijų“.
Vokietijos tarpininkavimas – kelias iš kruvino konflikto?
Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pasiūlius Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui tarptautinį tarpininkavimą, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas mano, kad tai būtų kelias iš kruvino konflikto, praneša Žinių radijas.
„Tai labai išmintingi pasiūlymai, tereikia, kad Ukraina įsiklausytų į tai ir pradėtų derybas, tarpininkaujant autoritetingiems Europos Sąjungos, NATO šalių diplomatams, buvusiems vadovams. Tada būtų galima pamažu ieškoti kelio iš šito kruvino konflikto“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ ketvirtadienį sakė P. Vaitiekūnas.
Situaciją pakeisti, anot jo, galėtų ir procesai Ukrainos Aukščiausioje Radoje, kur, kaip teigiama, dalis parlamentarų yra atskilę nuo valdančiųjų ir gali palaikyti opoziciją. „Rados veikla turėtų labai svarbią, galbūt net lemiamą reikšmę sureguliuojant konfliktą. Radoje yra 450 deputatų, turėtų susirinkti 226. Žiūrėsime, kaip juos pavyks surinkti ir kaip jiems pavyks balsuoti“, - kalbėjo P. Vaitiekūnas.
„Tai, ką mes šiandien matome, yra bandymas atkirsti Ukrainą nuo Vakarų civilizacijos ir Europos Sąjungos“, - chaosą Ukrainoje apibūdino P. Vaitiekūnas.
Jis taip pat paneigė kai kurių valdančiosios Ukrainos partijos atstovų žodžius, esą protestuotojai dėl tam tikrų sumetimų pašaudė patys į save. „Be jokios abejonės šaudo iš abiejų barikadų pusių, tačiau tikrai šaudo ne savi į savus“, - nurodė P. Vaitiekūnas.
CNN praneša, kad medikai protestuotojų pusėje teigia, jog žuvusiųjų per ketvirtadienį skaičius pasiekė mažiausiai 100.
Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą žiūrėkite ČIA.
S. Lavrovas sankcijas Ukrainai vadina „šantažu“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pasmerkė Ukrainos pareigūnams gresiančias sankcijas, kurios, anot jo, primena „šantažą“, Kijeve po naktį trukusių paliaubų atsinaujinus kruvinam smurtui.
„Europos Sąjunga ruošiasi aptarti sankcijų įvedimą Ukrainos valdžios atstovams, darydama tai praktiškai lygiagrečiai su eiline neprašyta misija Kijeve“, – sakė jis spaudos konferencijoje Bagdade.
„Kaip galima tikėtis, kad tavo paslaugų prireiks, jei iš esmės lygiagrečiai kylanti sankcijų grėsmė labai primena šantažą“, – pridūrė Rusijos diplomatijos vadovas.