Didžiojoje Britanijoje ministras pirmininkas Borisas Johnsonas po asmeninės kovos su koronaviruso infekcija COVID-19 grįžo į darbą, atrodydamas liesesnis ir ilgesniais šviesiais plaukais.
Per COVID-19 pandemiją visame pasaulyje mirė per 206 tūkst. žmonių, o užsikrėtimo atvejų jau užregistruota beveik 3 mln., rodo oficiali statistika. Skaudžiausiai pandemija smogė Jungtinėms Valstijoms.
Tačiau keturios Europoje labiausiai paveiktos šalys neseniai pranešė apie reikšmingą per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičiaus sumažėjimą. Tai dar labiau sužadino viltis, kad protrūkių šiose šalyse pikai jau praėjo.
Italija ir Niujorkas išdėstė dalinio atsivėrimo planus, o Prancūzija ir Ispanija tokius planus turėtų paskelbti šią savaitę.
Šveicarijoje pirmadienį vėl dirbo parduotuvės, Norvegijoje į mokyklas sugrįžo pradinukai.
Vis dėlto B. Johnsonas perspėjo, kad jo šaliai dar per anksti švelninti prieš mėnesį paskelbtą karantiną.
Pirmą kartą po kelių savaičių pertraukos pasirodęs viešai, 55 metų ministras pirmininkas sakė negalintis leisti „išeikvoti visas Britanijos žmonių pastangas ir pasiaukojimą, taip pat rizikuoti sukelti antrą rimtą protrūkį“.
JK nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 20 tūkst. žmonių, o B. Johnsono ministrų kabinetas buvo vis labiau kritikuojamas dėl esą lėto pradinio atsako į pandemiją.
Kitur lyderiai ir ekspertai nesutaria, kaip gaivinti smarkiai nukentėjusias ekonomikas ir paleisti piliečius iš namų karantino neišprovokuojant naujų ligos bangų.
Ekonominėse prognozėse perspėjama dėl didžiausios recesijos per šimtmetį, krintant naftos kainoms.
Amerikoje, kur prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį nesurengė savo kasdienės spaudos konferencijos dėl koronaviruso, prieš tai pasiskundęs, kad jos nevertos jo laiko, valstijos skirtingu tempu atšaukia suvaržymus, panaikinusius milijonus darbo vietų.
Baimė ir nekantravimas
Europos vyriausybės, kurios jau išdėstė suvaržymų švelninimo planus, susiduria su vienų visuomenės grupių baime ir kitų nekantravimu.
Italijoje katalikų vyskupai pyksta dėl pratęsto draudimo aukoti mišias, o kai kurie mokytojai Prancūzijoje nuogąstauja, kad planuojamas sugrįžimas į mokyklas gegužės 11 dieną gali būti pernelyg rizikingas.
Vokietijoje, kuri suvaržymus pradėjo švelninti praėjusią savaitę, taip pat daugėja nekantrumo ženklų – mažų, bet reguliarių protestų prieš tebegaliojančius asmeninės laisvės apribojimus.
Norvegijoje tėvai įvairiai reaguoja į pradinių mokyklų atidarymą šį pirmadienį, nors saugumo sumetimais vienoje klasėje galinčių būti vaikų skaičius apribotas iki 15.
„Ji buvo pasirengusi šeštą valandą ryto, trimis valandomis anksčiau, nei reikia. Ji labai džiaugėsi, kad grįžta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Karine Rabbe, pasakodama apie septynerių metų dukrą, kuri po šešias savaites nuotoliniu būdu rengtu pamokų grįžo į mokyklą viename Oslo priemiesčių.
Tačiau motina pridūrė, jog asmeniškai labiau norėtų, kad mokyklos palauktų dar kelias savaites.
Šveicarijoje nuo pirmadienio taip pat gali dirbti stomatologijos kabinetai, lopšeliai ir kirpyklos.
„Džiaugiuosi, kad vėl pradedame dirbti. Jei nedirbsime, viskas stovės“, – Ženevoje sakė kirpėja Anita Ayma.
„Mano nuolatiniai klientai man labai brangūs, bet turime laikytis atstumo, susitikę negalime pasibučiuoti“, – sakė ji. Jos salone klientų prašoma būti su kaukėmis, dezinfekuotis rankas.
Naujoji Zelandija taip pat rengiasi pradėti laipsnišką karantino atšaukimą.
Tuo tarpu Kinija leido dešimtims tūkstančių moksleivių Pekine ir Šanchajuje pirmadienį sugrįžti į mokyklas po kelis mėnesius trukusio karantino.
„Džiaugiuosi. Labai seniai mačiau savo klasės draugus“, – Šanchajuje sakė 18-metis Hang Huanas.
Kinijai, kur naujasis koronavirusas buvo aptiktas praėjusių metų pabaigoje, iš esmės pavyko suvaldyti jo plitimą, tačiau čia vis labiau nerimaujama dėl įvežtinių infekcijos atvejų ir antros susirgimų bangos šalies šiaurės rytuose.
Pekine tęsti mokslus leista tik gimnazijų vyresniųjų klasių moksleiviams, kad šie galėtų pasiruošti baigiamiesiems egzaminams prieš stojimą į aukštąsias mokyklas. Prie mokyklų vartų jiems tikrinama kūno temperatūra; moksleiviai turi parodyti „žalius“ sveikatos kodus mobiliojoje programėlėje, kuri apskaičiuoja žmogaus užsikrėtimo riziką.
Ieškant naujo normalumo
Mokslininkams skubant ieškoti vaistų ir skiepų nuo COVID-19, šalys eksperimentuoja, kaip saugiai gyventi su užkratu.
Kelios valstybės planuoja diegti viruso stebėjimo programėles, pranešančias vartotojams, jei jie atsidurtų netoli asmenų, kuriems testais nustatytas koronavirusas.
Beveik du milijonai australų jau parsisiuntė naują vyriausybės sukurtą programėlę išmaniesiems telefonams, skirtą padėti atsekti užsikrėtusiuosius ir įspėti su jais kontaktavusius asmenis, nepaisant kilusio susirūpinimo, kaip valdžios institucijos gali panaudoti šiuos duomenis.
Italijoje premjeras Giuseppe Conte perspėjo, kad žmonės viešose vietose privalės būti su kaukėmis ir griežtai laikytis socialinio atstumo, kai gegužės 4-ąją bus panaikinti dabartiniai suvaržymai.
Taip pat bus skatinama atsisakyti tokių kultūrinių normų kaip apsikabinimai ir rankų paspaudimai.
Italijoje prasideda „atsakomybės ir koegzistavimo su virusu“ era, per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė G. Conte.
Už Atlanto Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo bendrais bruožais apibūdino lėto valstijos ekonomikos atvėrimo planus ir sakė, kad kai kurios gamybos ir statybų firmos galės atnaujinti darbą gegužės 15 dieną.
Tačiau kai kurios konservatorių valdomos Amerikos valstijos spartina atvėrimo procesą.
Atmetusi aukšto rango ligų ekspertų patarimus, Džordžija leido tūkstančiams kompanijų atnaujinti darbą, o Oklahoma jau gegužę leis dirbti restoranams bei kino teatrams.
Tuo tarpu milijonai musulmonų visame pasaulyje turi taikytis prie beprecedentės Ramadano tvarkos, kai draudžiamos bendros maldos mečetėse ir didelės šeimų vakarienės, kuriomis šio šventojo mėnesio metu paprastai baigiasi dienos pasninkas.
Saudo Arabija iš dalies atšaukė komendanto valandą, bet nurodė, kad šventasis Mekos miestas lieka visiškai uždarytas.
Ne visos šalys pandemijos metu įvedė socialinio atstumo priemones. Uždarai gyvenanti Turkmėnija, viena iš nedaugelio valstybių, nepranešusių apie jokius COVID-19 atvejus, sekmadienį surengė nacionalinei žirgo dienai skirtą šventę žiūrovų sausakimšame hipodrome.