Nė vienas iš realiausiais pretendentais po praėjusį mėnesį įvykusių Europos Parlamento rinkimų laikytų politikų neužsitikrino bendro keturių didžiųjų tradicinių ideologijų partijų paramos, kad galėtų tapti Europos Komisijos pirmininku.
Tai mažina grėsmę, kad ketvirtadienio viršūnių susitikimas gali peraugti į priešpriešą tarp konkuruojančių sostinių. Tačiau dėl to gali užsitęsti pastangos rasti tinkamą žmogų užimti aukščiausią postą Briuselyje.
„Neprarandu atsargaus optimizmo, nes tie, su kuriais kalbėjausi, išreiškė pasiryžimą greitai apsispręsti“, – prieš ketvirtadienio viršūnių susitikimą sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
ES lyderių susitikimams pirmininkaujantis D. Tuskas pavedė kolegoms sutarti dėl tinkamo kandidato pakeisti Jeaną-Claude'ą Junckerį Europos Komisijos pirmininko poste.
Taip pat ieškoma kandidatų į ES užsienio politikos vadovo ir Europos Parlamento pirmininko postus. Naujos sudėties Europos Parlamentas į savo pirmąjį posėdį susirinks liepos 2 dieną.
Valstybių lyderiai nori kontroliuoti paskyrimų procesą ir dalijant aukščiausius postus išlaikyti balansą tarp vyrų ir moterų, Rytų ir Vakarų, mažųjų ir didžiųjų bloko valstybių
Tačiau Europos Parlamento rinkimų rezultatai privertė pagrindinius konservatorių, socialistų, liberalų ir žaliųjų blokus suformuoti daugumos koaliciją.
Partijos, rengiančios bendros politinės programos projektą, kol kas nesutarė dėl konkretaus lyderio.
Vienas iš galimų kandidatų yra europarlamentaras konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis, vadovaujantis daugiausiai vietų gavusios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai.
Tačiau jam nepavyko palenkti į savo pusę olando Franso Timmermanso Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) ar liberalų frakcijos „Atnaujinkime Europą“, palaikančios konkurencijos komisarę iš Danijos Margrethe Vestager.
Galutinei kandidatūrai turi pritarti mažiausiai 21 iš 28 Bendrijos šalių lyderių ir dauguma 751 vietą turinčio Europos Parlamento narių.