Vos prieš kelias savaites atrodė, kad prancūzai praktiškai be jokių abejonių rinksis vieną iš dviejų – arba „Nacionalinio fronto“ lyderę Marine Le Pen, arba nepriklausomą kandidatą į prezidentus Emmanuelį Macroną.
Nenumaldomai artėjant rinkimų dienai, vis daugiau ir garsiau pradėta kalbėti apie dar vieną ryškų kandidatą į Prancūzijos prezidento postą – Jeaną Lucą Melenchoną.
Nejaugi M. Le Pen ras kelią į elektorato širdis? Ar gali E. Macronas Prancūzijai pasiūlyti realių pokyčių planą? Gal visus nustebins ir radikaliosios kairės atstovas J. L. Melenchonas?
Marine Le Pen žada „uždaryti Prancūzijos sienas“
M. Le Pen iš kitų išskiria radikalia prieš imigraciją nukreipta retorika. Balandžio 17 dieną „Zenith“ arenoje susirinkusiai miniai ji sakė, kad pirmasis jos kaip prezidentės žingsnis bus pritaikyti laikiną draudimą legaliai imigracijai į Prancūziją.
„Ketinu pasirūpinti visos legalios imigracijos moratoriumu, tik taip galima nutraukti šiuos kliedesius, padėti tašką šioje jau nebekontroliuojamoje situacijoje“, – teigia radikaliosios dešinės politikė.
Panašią žinią savo šalininkams „Nacionalinio fronto“ lyderė perdavė ir balandžio 16 dieną, kai 5 tūkst. miniai pažadėjo „atkurti Prancūzijos sienas“.
Kai politikė paminėjo Europos Sąjungą, susirinkusieji ėmė priešiškai baubti. Kandidatė prezidento rinkimuose dar kartą davė žodį Prancūziją išvaduoti iš šios Sąjungos – kaip ir iš besienės Šengeno erdvės.
„Masinė imigracija Prancūzijai tikrai nėra ką nors gero atnešianti galimybė, greičiau priešingai – Prancūzijai tai tikrų tikriausia tragedija. Neretai prancūzai turi mažiau teisių nei atvykėliai – net ir tie, kurie atvyko neteisėtai“, – pridūrė M. Le Pen.
Įtampos tą vakarą netrūko. Apsaugos darbuotojams teko grumtis su protestuotoja, bandžiusia veržtis į sceną pas M. Le Pen. Prie renginio vietos prieš „Nacionalinį frontą“ nusiteikę aktyvistai susirėmė su policijos pareigūnais, skelbia CNN partneris BFM-TV.
Emmanuelis Macronas nori modernios Prancūzijos
Artimiausias M. Le Pen varžovas kovoje dėl Prancūzijos prezidento posto – nepriklausomas centristas Emmanuelis Macronas. Jeigu jam pavyks laimėti rinkimus, jis taps jauniausiu asmeniu, kada nors vadovavusiu Prancūzijai po Napoleono laikų.
39 metų politikas savo šalininkus buvo sukvietęs į Paryžiaus „Bercy“ areną. Sakydamas emocingą kalbą, jis apkaltino savo oponentus siekiant įjungti laiko mašiną ir sugrąžinti Prancūziją į praeitį.
Kol jo politiniai oponentai kampanijos metu įpuldavo tai į vieno, tai į kito skandalo spąstus, jaunasis ambicingas politikas kažkokiu stebuklingu būdu vis išvengdavo dviprasmiškų situacijų.
Dar visai neseniai jis buvo realiausias M. Le Pen varžovas, tačiau dabar jam skersai kelio stoja kraštutinės kairės kandidatas Jeanas Lucas Melenchonas.
Rinkimų teisę turintys prancūzai negaili kritikos dabartinei valdžiai, o E. Macronui (buvusiam šalies ūkio ministrui ir investicijų bankininkui) tokios visuomenės nuotaikos, deja, labai ne į naudą.
Dar viena priežastis, kuria būtų galima bent teoriškai grįsti jo nesėkmę, yra elementarus partijos stygius ir jaunas amžius.
„Noriu savo politikoje pritaikyti tai, kas geriausia kairiųjų politikoje, dešiniųjų politikoje ir tai, ką geriausio turi centro kryptis“, – savo šalininkams sakė E. Macronas.
„Yra tokių, kurie norėtų, kad Prancūzija taptų Kuba, kur nešviečia saulė, arba Venesuela, kur nėra naftos“, – apie kairiųjų ir jų kandidato J. L. Melenchono kartojamą mantrą pareiškė E. Macronas.
Jeanas Lucas Melenchonas sieks išstojimo iš NATO
J. L. Melenchonas – ir taip itin neramios Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijoje atsirado tars perkūnas iš giedro dangaus. Pastarosiomis savaitėmis parama šiam 65 metų politikui augo kaip ant mielių. Tokį rinkimų prielankumą lėmė neblogas jo pasirodymas televiziniuose debatuose.
Charizmatiškasis oratorius labiausiai patinka jaunesniems rinkėjams, kuriems imponuoja laisvas jo bendravimo stilius ir įžvalgos. Ekspertai teigia, kad šis politikas – geriausias įmanomas kairės pasirinkimas šiuose rinkimuose, lygiavertė atsvara tiek centro, tiek dešiniosioms politinėms jėgoms. Be to, Prancūzijos žmonėms jis žada tai, apie ką jie šiuo metu svajoja karščiausiai – pokyčių.
J. L. Melenchonas agituoja už Prancūzijos pasitraukimą iš NATO ir Tarptautinio valiutos fondo. Be to, jis taip pat norėtų iš naujo tartis dėl Europos Sąjungos nuostatų ir pasisako už referendumą, kurio metu šalies žmonių tiesiai šviesiai paklaustų, ar, jeigu nuostatos nebus pakeistos, Prancūzija turėtų iš bloko pasitraukti.
Minimalaus atlyginimo didinimas ir 35 valandų darbo savaitė – vieni iš rinkėjams patraukliausių jo kampanijos akcentų.
Francois Fillono šansus sumažino skandalas
Respublikonų partijos kandidatas F. Fillonas, remiantis apklausomis, nors ir įsivėlęs į skandalą, dar laikosi trečioje vietoje. 63 metų politikas pateko į rimtą bėdą – iš daugybės jam metamų įtarimų yra kaltinimai biudžetinių lėšų iššvaistymu.
Politiko problemos prasidėjo po to, kai Prancūzijos dienraštis „Le Canard Enchainé“ paskelbė straipsnį apie tai, kad jo žmona ir du vaikai, dirbami patarėjais parlamente, uždirbo beveik milijoną eurų, tačiau iš tikrųjų to darbo ne popieriuje net nedirbo.
Pats kandidatas prezidento rinkimuose jam metamus kaltinimus atmeta, argumentuodamas, kad jo žmona Penelope, kuriai taip pat pateikti kaltinimai, 15 metų dirbo jo padėjėja ir atliko daug svarbių užduočių.
Jis taip pat pabrėžia, kad jo sūnus ir dukra atitinkamai 15 ir 6 mėnesius taip pat dirbo panašiose pareigose. F. Fillonas teigia, kad tai nebuvo neteisėta, tačiau pripažįsta, kad neturėjo taip elgtis. Kaltinimai kaip reikiant pakenkė jo rinkimų kampanijai, tad tikimybė, jog jam pavyks patekti į antrąjį turą, yra menka.
