Europiečiai ant pasirinkimo slenksčio – artėjantis balsavimas nulems milijonų žmonių ateitį

Birželio 6-9 dienomis Europos Sąjungos piliečiai rinks savo atstovus į Europos Parlamentą. Šiemet šie rinkimai vadinami vienais svarbiausių per dešimtmečius. Teigiama, jog jie gali nuspręsti Bendrijos ateitį apskritai – tiek saugumo, tiek plėtros ar balsavimo ES srityse. „Delfi“ pakalbino politikos ekspertus, kurie paaiškino, su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria ES ir kokių pokyčių laukti po rinkimų.

Iš viso 2024 metais bus išrinkta 720 Europos Parlamento narių. Jų skaičius nustatomas prieš kiekvienus rinkimus. Lietuva renka 11 europarlamentarų, tačiau patirtis rodo, kad mūsų šalyje susidomėjimas šiais rinkimais nėra didelis. Politikos ekspertai teigia, kad toks požiūris yra klaidingas, nes ES apsprendžia ne vieną gyvenimo sritį. Be to, anot jų, šiuo metu Bendrija yra ant savotiško pasirinkimo slenksčio tiek dėl tolesnės jos integracijos, tiek dėl galimybės turėti bendrą saugumo politiką.

Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala interviu „Delfi“ paaiškino, kodėl šie EP rinkimai yra svarbūs.

„Europos parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, kuri turi galias priimant beveik visus svarbiausius bendrijos teisės aktus. Tad Rusijos brutalios invazijos, augančios Kinijos įtakos, ES plėtros, migracijos, ekonominių sunkumų, klimato kaitos, dirbtinio intelekto plėtros kontekste galios balansas parlamente yra aktualus kiekvienam europiečiui.