„Triuškinama Francois Fillono pergalė pirmame dešiniųjų ir centristų ture – džiugi žinia Maskva ir (Rusijos prezidentui) Vladimirui Putinui, kuris palaiko santykius su buvusiu (Prancūzijos) ministru pirmininku. Nuo šiol F. Fillonas yra Respublikonų partijos kandidatas prezidento rinkimuose, taigi du pagrindiniai kandidatai skirtingais lygiais palaiko santykius su Kremliumi, juk Marine le Pen irgi artima Rusijos valdžiai“, – rašoma straipsnyje.
„Ne visi vienodu lygiu ar dėl tų pačių priežasčių palaiko V. Putiną. Tai daugiausia dešiniosios partijos, joms Rusijos lyderis atrodo stipri asmenybė, kuri įkūnija nacionalinį suverenitetą prieš liberalizmo veidą. Kai kurios nėra vien prorusiškos, jos tiesiog prieštarauja pasaulinei tvarkai, kur vadovauja Vašingtonas ir Briuselis. Kitos, kaip antai, Graikija ir Italija, mato ir finansinį interesą, bendradarbiaujant su Maskva“, – mano straipsnio autorė.
„Kartais tokia rusofilija pasireiškia kritikos nebuvimu ar atviru Rusijos užsienio politikos, konkrečiai – Kryme, palaikymu. Daugelis iš šių politikos lyderių pasisako prieš sankcijas, įvestas Rusijai po intervencijos į Krymą. Keli vadovai taip pat asmeniškai lanko V. Putiną“, – rašo V. Decamp.
„Rusija kraštutines dešiniąsias partijas palaiko ne tiek dėl ideologijos, kiek norėdama destabilizuoti Europos valstybes, sutrukdyti Europos Sąjungos plėtrai ir palengvinti atėjimą į valdžią Europos valstybėms, kurios draugiškai nusiteikusios Rusijos atžvilgiu“, – rašoma žurnale „Foreign Affairs“.
Metodologija
„Išskyrėme prorusiškas politines partijas, kurios yra valdančiųjų partijų opozicija. Mes jas identifikavome, remdamiesi įvairiais kriterijais: finansavimu iš organizacijų, artumas Kremliui, atviras Kremliaus užsienio politikos palaikymas, nesutikimas pasmerkti Krymo aneksijos, nepritarimas sankcijoms Rusijai ir noras bendradarbiauti su V. Putinu. Įvairius ryšių tipus išanalizavę politologai išskyrė dvi kategorijas: „ištikimas“ palaikymas ir „angažuotas“ palaikymas, taip pat „atviras“ ir „neutralus“ (palaikymas).
Prancūzija
„Nacionalinis frontas yra įtakinga proputiniška partija Europoje, 22 šios partijos nariai patekę į Europos parlamentą. Nacionalinis frontas – taip pat vienintelė partija, kuri, kaip buvo įrodyta, naudojosi Rusijos finansiniu palaikymu. 2014 m. Nacionalinis frontas gavo paskolą iš Kremliui artimo Rusijos banko – 9,4 mln. eurų. Ji buvo skirta finansuoti partijos rinkimų kampanijas. Marine le Pen palaiko Rusijos užsienio politiką Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Partija pripažino Krymo aneksiją. M. Le Pen taip pat sako, kad nori pasitraukti iš NATO ir sukurti naują aljansą su Rusija, – rašoma straipsnyje.
„Tarp respublikonų F. Fillonas, kaip ir parlamentaras Thierry Mariani, garsėja ryšiais su V. Putinu“, – pabrėžiama straipsnyje.
Jungtinė Karalystė
„Didžiojoje Britanijoje kraštutinė dešinioji Britų nacionalinė partija (BNP) gana angažuotai palaiko V. Putiną. Jos pirmininku iki 2014 m. buvęs Nickas Griffinas buvo vienas iš stebėtojų 2011 m. vykstant rinkimams į Valstybės dūmą, ir pareiškė, kad „Rusijoje rinkimai kur kas teisingesni nei rinkimai Didžiojoje Britanijoje, – rašoma straipsnyje. – Daug Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) narių irgi atvirai demonstravo žavėjimąsi V. Putinu ir pritarimą jo veiksmams Sirijoje. Jų lyderis Nigelas Farage‘as (lapkričio 28 d. nauju partijos lyderiu buvo išrinktas Paulas Nuttallas) nebuvo išimtis.“
Vokietija
„Vokietijoje yra trys kraštutinės dešiniosios proputiniškos partijos. Judėjimas „Patriotiniai europiečiai prieš Vakarų islamizavimą“, kuris vadinasi „Pegida“, tapo Demokratijos ir laisvės liaudies partija. „Pegida“ aktyvistai garsėja tuo, kad per manifestacijas mosuoja rusiškomis vėliavomis. Grupė ragina nedelsiant normalizuoti santykius tarp Vokietijos ir Rusijos.
Ekspertų nuomone, kraštutinius dešiniuosius vokiečius traukia prie V. Putino dėl trijų priežasčių: buvusios Rytų Vokietijos santykių su Rusija, antiamerikietiškų jausmų ir V. Putino bei jo valdžios sistemos patrauklumo“, – mano V. Decamp.
Partija „Alternatyva Vokietijai“ irgi turi ryšių su Rusija. Nacionaldemokratinė Vokietijos partija – trečia kraštutinė dešinioji proputiniškoji partija.
Vengrija
„Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – vienas iš rusofiliškiausių Europos vyriausybių vadovų. Jis pasisako prieš Europos Sąjungos užsienio politiką, kuri, jo nuomone, nukreipta į Rusijos izoliavimą. Jis nepritaria Europos bloko sankcijoms ir liaupsina Rusijos valstybės kapitalizmo modelį.
Kraštutinė dešinioji partija „Jobbik“ irgi proputiniška“, – komentuoja autorė.
Italija
„Solidari savo Vakarų sąjungininkams diplomatiniu planu, šalis balsavo už sankcijų Rusijai pratęsimą, bet nepaisant to, prezidentas Matteo Renzi nori geresnių santykių su V. Putinu. Paminėtina, kad Italija – antra didžiausia Europos eksportuotoja į Rusiją po Vokietijos. Įvedus sankcijas Italijos eksportas sumažėjo 30 proc. Nacionalistinė kraštutinė dešinioji italų partija„ Šiaurės lyga“ – atvirai proputiniška. Ji palaiko Rusijos intervenciją į Siriją ir gina bendradarbiavimą su V. Putinu, kovojant su grupuote „Islamo valstybė“, – rašoma portale slate.fr.
Graikija
„Aleksio Cipro partija „Syriza“ pademonstravo tam tikrą rusofilijos lygį dėl savo euroskepticizmo. 2014 m. vizito į Maskvą metu Graikijos ministras pirmininkas aktyviai pasisakė prieš ES Rusijai įvestas sankcijas ir palaikė Kremliaus poziciją – neva Ukraina atsakinga už šalyje vykstančius žiaurumus, nes pati priglaudė neocacistus fašistus savo šalyje, pasitraukus prezidentui V. Janukovyčiui“, – rašoma straipsnyje.
Ispanija
„Pablo Iglesias iš populistinės kairiosios partijos „Podemos“ patenka tarp trijų lyderių, kurie pasisako prieš Vakarų užsienio politiką Rusijos atžvilgiu, jis, kaip ir V. Putinas, nemėgsta amerikietiškojo liberalizmo“, – teigia autorė.
Čekija
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas iš Čekijos socialdemokratų partijos (karioji-centro) – vienas iš retų ES narių lyderių, palaikantis draugiškus santykius su Rusija.
Slovakija
Ministras pirmininkas Robertas Fico irgi nepritaria sankcijoms Rusijai, vadina jas „beprotiškomis“.
Lenkija
Šalyje, kuri tradiciškai buvo gana kritiškai nusiteikusi prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, 2015 m. atsirado nauja partija, skelbianti apie savo proputiniškas pozicijas. Antikapitalistinė kairioji partija „Pamaina“ neigia Rusijos įsiveržimą į Ukrainos Rytus ir nepritaria sankcijoms Rusijai.
Moldavija
„2016 m. lapkritį Moldavija išsirinko prorusišką prezidentą-socialistą, kuris nori padaryti galą šalies integracijai į ES, – pabrėžia straipsnio autorė. – Išrinktas prezidentas Igoris Dodonas nori pasitraukti iš Susitarimo dėl Moldavijos asociacijos su ES ir atiduoti pirmenybę santykiams su Rusijai, konkrečiai – prisijungus prie ekonominio Eurazijos bloko, kur viešpatauja Rusija.“
Bulgarija
Bulgarija išsirinko prorusišką prezidentą. Socialistas Rumenas Radevas nori sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Maskva ir pasisako prieš ES įvestas sankcijas.
Austrija
Kraštutinė dešinioji Austrijos Laisvės partija – viena iš Europos politinių partijų, paskelbusių referendumą Kryme teisėtu.
Belgija
Flamandų kraštutinė dešinioji partija (turima omenyje partija „Flamandų interesas“) taip pat yra Maskvos draugė. Partija nori glaudaus bendradarbiavimo su Rusija Europos parlamento rėmuose.
Latvija
„Socialdemokratų partija „Harmonija“ ne itin proputiniška, bet kadangi dauguma jos narių – rusų kilmės, ji jautriai reaguoja į savo didžiajai kaimynei ruošiamą likimą. Taigi partija palaiko Latvijos įstojimą į ES ir NATO, bet vis tik teigiamai vertina bendradarbiavimą su Rusija“, – straipsnio pabaigoje rašo V. Decamp.