Lenkijos rinkimai laukia jau šį rudenį, nors didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje – rinkėjai prie balsadėžių nacionaliniuose rinkimuose trauks tik 2025 m., jau dabar šioje valstybėje pastebimi nerimo ženklai.
Be to, kitais metais laukia Europos Parlamento rinkimai, kurie į Briuselį gali sutraukti nemažai euroskeptiškų politikų iš įvairių Senojo žemyno valstybių. Todėl kyla klausimas – kur link linksta Europos politika ir, ar joje lieka vietos tradicinėms partijoms? O gal jų vietą užims kraštutinių politinių jėgų atstovai?
Vokietijoje stiprina pozicijas
Nelegalios imigracijos mastai sparčiai auga, ekonomika yra silpnoka, o dėl karo Ukrainoje sąmokslų malūnas dirba visu pajėgumu. Šie įvykiai iškėlė kraštutines partijas į naujas aukštumas, o kai kuriose šalyse ir į vyriausybę. Todėl baiminamasi, kad Europos politinis kraštovaizdis tektoniškai pasikeis į dešinę. Italijos Giorgia Meloni „Italijos broliai“ jau yra valdžioje, o Prancūzijos Nacionaliniam susivienijimui trūksta tik vieno procentinio punkto, kad apklausose taptų pagrindine šalies partija.