Gruodžio mėnesį Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių visose septyniose šalyse sumažėjo visuomenės noras palaikyti Ukrainą iki pergalės, net jei tai reikštų, kad karas turi vykti toliau, rašo „The Guardian“.
Apklausa parodė, kad visose minėtose šalyse išaugo parama alternatyviam konflikto sprendimui – nutraukti kovas derybų būdu, net jei Rusijai atitektų dalies Ukrainos teritorijos kontrolė. Keturiose šalyse šiam sprendimui teikiama pirmenybė.
Idėja, kad pagal taikos susitarimą Ukraina turėtų atiduoti Rusijai dalį savo teritorijos, nėra vertinama palankiai, tačiau daug respondentų taip pat būgštauja, kad naujasis JAV prezidentas po savo inauguracijos sausio 20 dieną apleis Ukrainą.
D. Trumpas rinkimų kampanijos metus gyrėsi, jog gali užbaigti šį karą „per 24 valandas“, tačiau jokių detalių nepateikė. Sausio pradžioje Europos sostinėse taip pat turi lankytis jo pasiuntinys Ukrainos reikalams Keithas Kelloggas. Analitikai reiškia abejones, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradės derybas Kyjivui priimtinomis sąlygomis.
Apklausa parodė, kad ryžtas remti Ukrainą iki pergalės išliko gana stiprus Švedijoje (50 proc.) ir Danijoje (40 proc.). Jungtinėje Karalystėje jis siekia 36 proc. Tačiau, palyginus su sausio mėnesio duomenimis (atitinkamai 57 proc., 51 proc. ir 50 proc.), šie rodikliai yra sumažėję net 14 punktų.
Per tą patį laikotarpį išaugo parama taikai derybų keliu: Italijoje ji nuo 45 proc. padidėjo iki 55 proc., Ispanijoje – nuo 38 proc. iki 46 proc., Prancūzijoje – nuo 35 proc. iki 43 proc., o Vokietijoje – nuo 38 proc. iki 45 proc. Atitinkamai mažėjo noras palaikyti Ukrainą, kol ji laimės, pažymi „The Guardian“.
Ar toks pokytis rodo mažėjantį susidomėjimą, ar didėjantį nuovargį, neaišku. Prancūzijoje, Vokietijoje ir Švedijoje norinčių, kad Ukraina laimėtų, ir besirūpinančių, kad ji tai padarytų, dalis nuo 2023 metų pradžios išliko stabili, nors kitur mažėjo.
Dauguma respondentų visose šalyse, išskyrus vieną, manė, kad išrinktasis JAV prezidentas greičiausiai nutrauks paramą Ukrainai. Kiek mažiau tikri jie buvo dėl to, kad D. Trumpas išves JAV iš NATO: danai, vokiečiai, italai, ispanai, švedai ir italai buvo labiau linkę manyti, kad taip neatsitiks, tačiau britų ir prancūzų nuomonės šiuo klausimu pasidalijo po lygiai.
Taip pat išsiskyrė žmonių nuomonės dėl taikos susitarimo, pagal kurį Rusijai liktų bent dalies Ukrainos teritorijos kontrolė.
Dauguma respondentų Švedijoje (57 proc.), Danijoje (53 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (51 proc.), taip pat beveik pusė (43 proc.) Ispanijos gyventojų teigė, kad tokį sandorį vertintų labai arba gana neigiamai. Tačiau taip manančių buvo mažiau Prancūzijoje (37 proc.), Vokietijoje ir Italijoje (po 31 proc.).
Apklausa taip pat parodė, kad dauguma Vakarų Europos gyventojų mano, jog Ukrainos sąjungininkės darė nepakankamai, tiek skelbdamos ekonomines sankcijas Maskvai, tiek teikdamos karinę bei kitokią pagalbą Kyjivui.
Tačiau tik mažuma respondentų – 29 proc. Švedijoje, 21 proc. Didžiojoje Britanijoje bei Vokietijoje ir vos 14 proc. Prancūzijoje bei 11 proc. Italijoje – manė, kad jų vyriausybės turėtų padidinti pagalbą Ukrainai. Dauguma buvo įsitikinę, kad jos lygis turėtų likti tas pats arba mažėti.