EK „dabar išsiųs oficialaus pranešimo laišką, kad būtų pradėtas taikyti sąlygiškumo mechanizmas“, sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre sulaukusi ovacijų.
EK inicijuoja šį mechanizmą praėjus vos dviem dienoms po Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, kuris Briuselyje dažnai kaltinamas demokratijos normų nesilaikymu, perrinkimo.
Budapeštas savo ruožtu apkaltino Briuselį „darant klaidą“.
Premjero kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas paragino EK „nebausti Vengrijos rinkėjų už tai, kad jie išreiškė Briuseliui nepatinkančią nuomonę“ per sekmadienį vykusius rinkimus, kuriuos V. Orbanas laimėjo didele persvara.
„Briuselis daro klaidą, – pridūrė jis, – Komisija turi pripažinti pagrindines demokratijos taisykles.“
G. Gulyasas paragino Europos Sąjungą „grįžti prie sveiko proto ir dialogo“.
Vengrija seniai ginčijasi su Briuseliu dėl savo viešųjų pirkimų sistemos, interesų konflikto ir korupcijos.
Sąlygiškumo mechanizmas buvo sukurtas 2020 metais, po viršūnių susirikimo per pandemijos piką, kai buvo sutarta dėl bendro skolinimosi siekiant suformuoti 800 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų paketą ES šalių atsigavimui.
Biudžeto „vanagai“, tarp jų Austrija ir Nyderlandai, pareikalavo sąlygiškumo mechanizmo, turinčio užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų leidžiami tinkamai.
Vengrija ir Lenkija užginčijo naująją procedūrą ES aukščiausios instancijos teisme. Tačiau Europos Teisingumo Teismas (ETT) vasario mėnesį leido ją naudoti ir nurodė, kad ES „turi turėti galimybes ginti vertybes“.
Europos Parlamentas spaudė Europos Komisiją taikyti sąlygiškumo mechanizmą Lenkijos ir Vengrijos atžvilgiu. EP ėmėsi teisinių veiksmų, kad priverstų Komisiją veikti.
Šio mechanizmo panaudojimas papildo ilgą kitų procedūrų, kurių EK ėmėsi dėl susirūpinimo Vengrijos ir Lenkijos veiksmais, sąrašą.