Programa, apie kurią kalbame, vadinasi Aktu amunicijos gamybai remti (angl. Act in Support of Ammunition Production, ASAP), ir trys ketvirtadaliai lėšų, t. y. apie 372 mln. eurų, bus skirti sprogstančių dalykų gamintojams. Europai cisternomis reikia degiųjų medžiagų, kad iki 2025 metų pabaigos įgyvendintų savo tikslą – kasmet pagaminti po 2 mln. sviedinių. Kiekviename artilerijos sviedinyje yra prikimšta 10,8 kg didelės sprogstamosios galios medžiagos – TNT, HMX arba RDX. Tam, kad šis sviedinys įveiktų dešimtis kilometrų, reikia dar ir raketinio kuro užtaiso. Kitiems šaudmenims reikia dar didesnių kiekių: pavyzdžiui, raketos „Storm Shadow“ didelės sprogstamosios galios kovinė galvutė sveria apie 450 kg. Bėda ta, kad sprogmenų gamintojai nėra tikri, ar įmanoma padidinti jų gamybą, ir baiminasi, kad šios pramonės srities vingrybės trukdys pasiekti augimą, kurio reikia, kad Ukraina mūšio lauke išliktų konkurencinga.
Pasibaigus Šaltajam karui, ginklų paklausa smarkiai sumažėjo, todėl daugelis Europos sprogmenų gamintojų buvo priversti sumažinti gamybos apimtis, sujungti įmones arba tiesiog užsidaryti. Didžioji Britanija, pavyzdžiui, savo paskutinę sprogmenų gamyklą uždarė 2008 metais. Paskutinė stambi Europos įmonė, gaminanti trotilą, yra įsikūrusi šiaurinėje Lenkijos dalyje. Kitur daugelis valstybei priklausančių gamyklų buvo privatizuotos arba ilgam laikui uždarytos. Dešimtmečiais jų produkcija buvo orientuota į taikos meto poreikius, o ne į pramoninio masto gamybą, pastebi Bundesvero universiteto Miunchene profesorius Johannas Hocherlis. Taigi tiekimo grandinėse yra likę labai mažai neišnaudotų galimybių, kad būtų galima patenkinti didėjančią paklausą.