Praeitą mėnesį Ukrainos parlamentas priėmė teisės aktą, įpareigojantį vartoti ukrainiečių kalbą visiems oficialiems reikalams, o šis žingsnis supykdė Maskvą.
Vis dėlto Rusijai nepavyko užsitikrinti devynių balsų, reikalingų JT Saugumo Tarybos posėdžiui sušaukti. Prašymas tai padaryti buvo pateiktas tą pačią dieną kai Ukrainoje buvo prisaikdintas naujasis prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Per procedūrinį balsavimą 15 narių turinčios Tarybos posėdžiui surengti reikalingi devyni balsai. Veto šiuo atveju negali būti taikomas.
Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as prieš balsavimą sakė, kad Rusijos raginimas surengti balsavimą „nėra ketinimas surengti konstruktyvią diskusiją“, tik „parodyti Ukrainos naująjį prezidentą blogesnėje šviesoje“.
Rusijos pasiūlymą palaikė Kinija, Pietų Afrika, Pusiaujo Gvinėja ir Dominikos Respublika. Prieš jį balsavo penkios Europos Sąjungos narės (Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Belgija), taip pat Jungtinės Valstijos.
Indonezija, Dramblio Kaulo Krantas, Kuveitas ir Peru susilaikė.
Naujasis įstatymas įpareigoja visų lygių pareigūnus, gydytojus, mokytojus, advokatus ir kitus tarnautojus, taip pat radijo ir televizijos laidų vedėjus kalbėti ukrainietiškai, nes antraip jiems grės baudos. Įstatymas nebus taikomas privačiam bendravimui ir religinėms apeigoms.
Nors buvo priimtas sprendimas nerengti Saugumo Tarybos posėdžio šiuo klausimu, Rusijos ambasadorius Vasilis Nebenzia pareikalavo žodžio ir pareiškė, kad rusų kalba „stumiama“ iš Ukrainos, taip pat apkaltino Tarybą „cenzūra“.
Rusija argumentavo, kad kalbos įstatymas pažeidžia minsko taikos susitarimus, pasirašytus 2015 metais, siekiant užbaigti karą tarp Kijevo pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje.
Per savo inauguracijos kalbą 41 metų V. Zelenskis – komikas, tapęs jauniausiu Ukrainos prezidentu nuo nepriklausomybės atkūrimo, paragino paskelbti paliaubas šalies rytuose ir apsikeisti belaisviais, kad būtų galima surengti derybas.
2014 metais įsiplieskęs konfliktas Rytų Ukrainoje jau nusinešė apie 13 tūkst. žmonių gyvybių, o daugiau kaip trečdalis šių aukų buvo civiliai.
Dar mažiausiai 1,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jelčenka sakė, jog „ne atsitiktinumas“, kad Rusija paprašė surengti šį posėdį būtent V. Zelenskio inauguracijos dieną.
Rusija norėjo, kad Saugumo Taryba „pasiųstų žinią naujajam Ukrainos prezidentui“, naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių diplomatas.
Europos šalys ir JAV pasiūlė posėdį surengti vėliau, bet Maskva šį pasiūlymą atmetė.