Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano ir Tadžikistano vadovai dalyvavo susitikime Čolponatos kurortiniame miestelyje ant Isyk Kulio ežero kranto, į jį atvyko ir delegacija iš Turkmėnistano.
Prieš tai gegužę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Siane, Šiaurės Kinijoje, surengė svarbų viršūnių susitikimą su penkių Vidurinės Azijos šalių lyderiais.
Maskvos invazija į Ukrainą paskatino tokias pasaulines galias kaip Kinija ir Europos Sąjunga (ES) siekti didesnio vaidmens Vidurinėje Azijoje. Kai kurios šių valstybių pradėjo abejoti ilgalaikiais ryšiais su Rusija ir kitur ieško ekonominių, diplomatinių ir strateginių garantijų.
ES yra didžiausia paramos teikėja Vidurinėje Azijoje, jos parama regionui 2014–2020 m. siekė 1,1 mlrd. eurų. Briuselis taip pat yra didžiausias Vidurinės Azijos šalių investicijų partneris, po jo seka JAV, Rusija ir Kinija.
Tai antrasis Ch. Michelio vizitas į regioną nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, tai sukėlė nerimą Vidurinėje Azijoje ir Pietų Kaukaze. ES vadovas pernai spalį lankėsi kaimyniniame Kazachstane panašiame viršūnių susitikime.
Kol kas Rusija išlieka svarbiausia galia regione, Vidurinės Azijos šalys kritikuojamos už pagalbą Maskvai apeiti Vakarų sankcijas, nors jos tai neigia.
Regiono valstybės tebėra griežtai valdžios kontroliuojamos ir nestabilios, pastaraisiais metais mirtini susirėmimai kilo Kirgizijoje ir Tadžikistane, nuslopinti sukilimai Kazachstane ir Uzbekistane. Talibano kontroliuojamas kaimyninis Afganistanas taip pat yra nestabilumo šaltinis.