Byla buvo iškelta gavus skundą iš 32 kalinių iš šešių kalėjimų, įskaitant Freno mieste esančią vieną didžiausių Prancūzijos pataisos įstaigų, kur kalinami 2 500 žmonių, nors ten yra beveik dvigubai mažiau lovų.
„Teismas nusprendė, kad daugumai ieškovų skirta asmeninė erdvė per visą jų sulaikymo laiką buvo mažesnė už reikalaujamą minimalų trijų kvadratinių metrų standartą“, – nurodoma išplatintame pareikšime.
Jame taip pat kritikuojama „privatumo stoka naudojant tualetus“ šešiose įstaigose.
Remiantis oficialiais pernai spalį paskelbtais duomenimis, Prancūzijoje už grotų yra maždaug 70 800 žmonių, kalinamų 188 pataisos įstaigose. Oficialiai kalėjimuose numatytos 61 065 vietos – taigi, patalpų užimtumas šiuo metu yra 116 procentų.
Ant grindų padėta beveik 1 500 čiužinių, nes trūksta lovų.
Sąlygos Prancūzijos kalėjimuose jau seniai kelia keblumų vyriausybei, o pats prezidentas Emmanuelis Macronas kadaise pavadino jas „gėdingomis“.
2016 metais paskelbtoje oficialioje ataskaitoje apie sąlygas Freno kalėjime nurodoma, kad pataisos centre knibžda žiurkių, o kaliniai nakvoja 3–10 kvadratinių metrų ploto kamerose.
Dokumente taip pat kritikuojamas darbuotojų stygius – šalyje tai yra plačiai paplitusi problema, dėl kurios daug skundėsi sargybiniai per dvi savaites trukusį nacionalinį streiką 2018 metų sausį.
E. Macronas pažadėjo iki savo kadencijos pabaigos 2022 metais sukurti erdvę 7 000 papildomų kalinių. Valstybės vadovo iniciatyva jau buvo įgyvendinta virtinė pokyčių skelbiant nuosprendžius, siekiant rasti alternatyvą laisvės atėmimui.
Tačiau EŽTT pažymėjo, kad „perpildymas kalėjimuose ir apšiurusi kai kurių kalėjimų būklė neleido visiškai ir nedelsiant nutraukti rimtus pagrindinių teisių pažeidimus“.
Teisėjai rekomendavo patvirtinti „bendrąsias priemones, skirtas panaikinti perpildymą ir pagerinti sulaikymo materialines sąlygas“, taip pat liepė Prancūzijai išmokėti kiekvienam ieškovui 4–25 tūkst. eurų kompensaciją.
„Didžiulė pergalė“
Patrice'as Spinosi, teisininkas iš prancūzų nevyriausybinės organizacijos „Observatoire international des prisons“ (OIP), koordinavusios kalinių bylas, EŽTT sprendimą pavadino „didžiule pergale“.
Jis paragino vyriausybę imtis „iš esmės pergalvoti bausmių procesą“, siekiant pažaboti nuolatinį perpildymą, užuot tiesiog statant naujus kalėjimus.
„Perpildyta įstaiga yra ta, kurioje neužtikrinama pakankamai veiklų ir darbo kaliniams, trūksta įrangos, ir kur sunku gauti priežiūrą“, – sakė OIP bylinėjimosi skyriaus vadovas Nicolas Ferranas.
Prancūzijos teisingumo ministerija pareiškė „atkreipusi dėmesį“ į teismo nutartį, pridurdama, kad pastaraisiais metais buvo palaipsniui didinamas kalėjimų biudžetas.
Be 7 000 papildomų vietų, kurias žadama sukurti iki 2022 metų, ministerija teigė ketinanti parūpinti iki 2027 metų dar 8 000 vietų.
Ministerija taip pat tikisi sumažinti kalėjimuose laikomų žmonių skaičių, palaipsniui įgyvendindama naujausias teismų reformas, įskaitant galimybę panaikinti trumpesnę nei vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę ir automatiškai paskirti lygtinį nuteisimą arba viešuosius darbus asmenims, kurie siunčiami už grotų trumpesniam nei pusmečio laikotarpiui.
EŽTT dėl kalėjimų perpildymo taip pat yra baudusi kitas Europos šalis, įskaitant Vengriją, Italiją ir Rumuniją.