„Kitos kelios valandos bus lemiamos, nes gali atsitikti visaip, – sakė F.Hollande'as, atvykęs ES viršūnių susitikimą Briuselyje po taikos derybų Minske. – Mes turime likti budrūs, išlaikyti spaudimą ir stumtis į priekį“.
Vokietijos ministras: tai ne visai tai, ko norėjome
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris nurodė, kad sutartis tarp Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių dėl Ukrainos krizės nėra tai, ko Vokietija būtų norėjusi, tačiau tai labai reikalingas žingsnis dėl smurto nutraukimo ir naujo politinio impulso link, skelbia „Reuters“.
„Svarbiausias dalykas, kad Maskva ir Kijevas sutarė dėl paliaubų (...), mes sutvirtinome rugsėjo Minsko sutartis“, – pareiškime nurodė F. W. Steinmeieris.
„Vieniems to nepakaks. Mes taip pat būtume norėję daugiau, tačiau tai yra, dėl ko Ukrainos ir Rusijos prezidentams pavyko sutarti“, – pridūrė ministras.
F. W. Steinmeieris pažymėjo, kad derybos buvo itin sunkios. Ministras tikisi, kad abi pusės derėjosi sąžiningai ir atsisakys veiksmų, kurie galėtų pakenkti paliaubų sutarčiai.
A. Merkel: V. Putinas spaudė separatistus
„Baigiantis (deryboms) prezidentas Putinas taip pat ėmė spausti separatistus, kad jie sutiktų nutraukti ugnį nuo šeštadienio 24 val. arba sekmadienio 0 val.“, – sakė A.Merkel žurnalistams Minske.
Kanclerė taip pat pažymėjo, kad nors buvo pasiektas susitarimas dėl paliaubų ir tai suteikė „vilties prošvaistę“, ji „nepuoselėja iliuzijų“, o kelyje į taikų dešimt mėnesių trunkančio konflikto tarp Kijevo ir separatistų sureguliavimą dar esama „didelių kliūčių“.
A.Merkel pridūrė, kad per 16 valandų trukusį įtemptą derybų maratoną Baltarusijos sostinėje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka „padarė viską, kad atsirastų galimybė užbaigti kraujo liejimą“.
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Wateris Steinmeieris pareiškė, kad derybos Minske buvo sunkios, o „pasiektas susitarimas nėra proveržis, bet jis gali tapti žingsniu nuo karinio eskalavimo link politinio sureguliavimo“.
Pasak jo, Berlynas tikisi, kad Minske pasiekto susitarimo laikysis abi Ukrainos konflikto pusės.
„Norime, kad iki įsigaliojant ugnies nutraukimui neįvyktų nieko, kad sužlugdytų šiandieninį susitarimą“, - sakė F.-W.Steinmeieris.
„Susitarimas Minske dėl Ukrainos buvo pasiektas nelengvai. Tikimės, kad abi pusės vertina tai itin rimtai“, - pridūrė Vokietijos diplomatijos vadovas
P. Porošenka: mums buvo keliami ultimatumai
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad ugnies nutraukimas turėtų būti įgyvendintas be jokių išankstinių sąlygų, skelbia ru.tsn.ua.
Vasario 12 dieną Ukrainos prezidentas sakė, kad keturšalės derybos Minske „vyko labai įtemptai, ir Ukrainai buvo keliami ultimatumai“.
„Buvo nelengva, mums buvo keliamos įvairios išankstinės sąlygos, buvo įvairiausių siūlymų, sąlygų. Mes jokiems ultimatumams nepaklusome ir laikėmės griežtos pozicijos, kad ugnies nutraukimas privalo būti įgyvendintas be jokių išankstinių sąlygų“, – pareiškė P. Porošenka.
P. Porošenka pranešė, kad pasiektame susitarime numatyta, jog sunkiosios ginkluotės atitraukimas bus pradėtas praėjus dviem dienoms po paliaubų įsigaliojimo ir per 19 dienų laikotarpį bus paleisti visi „įkaitai“.
P. Porošenka pareiškė, kad per Minske vykusias keturšales derybas buvo susitarta, jog Kijevas įgyvendins konstitucinę reformą, numatančią valdžios decentralizaciją, tačiau baigiamajame dokumente apie jokią federalizaciją nekalbama.
„Taip pat nesileidome į jokį kompromisą dėl federalizacijos. Nei autonomijos, nei federalizacijos tame dokumente nėra“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Jis taip pat sakė, jog buvo sutarta, kad Rusija labai greitai paleis į laisvę kalinamą ukrainiečių pilotę Nadiją Savčenko, kurią Maskva kaltina prisidėjus prie dviejų rusų žurnalistų nužudymo Ukrainoje.
„Aš iškėliau N. Savčenko paleidimo klausimą ir buvau informuotas, kad tai turi būti padaryta artimiausiu metu, kai bus baigta medicinos ekspertizė ir pateiktos tyrimo išvados. Aš reikalavau, kad tai būtų padaryta nedelsiant. Mane parėmė Prancūzijos prezidentas ir Vokietijos kanclerė. Tai buvo bendra mūsų pozicija“, – sakė P. Porošenka žurnalistams Minske ketvirtadienį.
N. Savčenko advokatas Markas Feigenas taip pat pažymėjo, kad derybose tikriausiai buvo susitarta dėl lakūnės paleidimo.
„Esą ji įtraukta į asmenų, kuriais bus apsikeista, sąrašą“, – parašė advokatas savo „Twitter“ paskyroje.
P. Porošenka ketvirtadienį pranešė, kad per keturšalių derybų maratoną Minske buvo susitarta, jog Kijevo vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistais atitrauks sunkiąją ginkluotę iš 50 km pločio buferinės zonos.
„Ugnies nutraukimą papildys sunkiosios ginkluotės atitraukimas – sunkiosios artilerijos, kurios kalibras didesnis negu 100 milimetrų. Susitarta, kad neteisėtų ginkluotų formuočių (separatistų) artilerija bus atitraukta 25 km atstumu nuo „Minsko linijos“, – nurodė jis, turėdamas omenyje konflikto šalių fronto liniją, nustatyta pernai rugsėjį priimtame paliaubų plane.
Tuo tarpu Ukrainos vyriausybės pajėgos atitrauks sunkiąją ginkluotę iš 25 km pločio zonos nuo dabartinės fronto linijos, pridūrė P.Porošenka.
„Taigi, bendra buferinė zona bus 50 km“ pločio, aiškino P.Porošenka žurnalistams Minske po derybų maratono su Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais.
V. Putinas: Minsko derybose pavyko susitarti dėl ugnies nutraukimo nuo vasario 15-osios
Ketvirtadienį priimtas priemonių Minsko susitarimams vykdyti kompleksas numato visos abiejų pusių sunkiosios ginkluotės atitraukimą vienodu atstumu saugumo zonos sudarymo tikslais.
100 milimetrų ir didesnio kalibro artilerijos sistemas turi skirti mažiausiai 50 kilometrų, reaktyvines salvinės ugnies sistemas – 70 kilometrų, o reaktyvines salvinės ugnies sistemas „Tornado-S“, „Uragan“, „Smerč“ ir taktines raketines sistemas „Točka“ – 140 kilometrų.
Ukrainos kariuomenės sunkioji ginkluotė turi būti atitraukta nuo faktinės sąlyčio linijos, kai kurių Donecko ir Luhansko sričių rajonų formuočių sunkioji ginkluotė – nuo sąlyčio linijos pagal 2014 metų rugsėjo 19-osios Minsko memorandumą.
Sunkiosios ginkluotės atitraukimas turi prasidėti ne vėliau kaip antrą dieną po ugnies nutraukimo ir baigtis per 14 dienų.
Apie maždaug 16 valandų trukusių „Normandijos ketverto“ derybų rezultatus ketvirtadienį žurnalistams papasakojo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pasak jo, pavyko susitarti dėl ugnies nutraukimo konflikto zonoje Donbase nuo vasario 15-osios vidurnakčio ir sunkiosios ginkluotės atitraukimo, taip pat dėl ilgalaikio politinio situacijos sureguliavimo.
„Čia omenyje turimos kelios pozicijos: pirmoji iš jų – tai konstitucijos reforma, kuri turi atsižvelgti į visų Donbaso teritorijoje gyvenančių žmonių teises“, – teigė Rusijos prezidentas.
F. Hollande'as: susitarimas teikia rimtą viltį
„Šis dokumentas, kurį pasirašė kontaktinė grupė ir separatistai, apima visus klausimus“, – sakė F.Hollande žurnalistams po derybų maratono su Ukrainos, Rusijos ir Vokietijos vadovais.
Vokietijos kanclerė A. Merkel teigia, kad, prieš pasiekiant taiką Ukrainoje, dar laukia „labai labai sunkus darbas“, tačiau pridūrė, kad „dabar atsirado vilties spindulys pasiekti progresą“.
Vokietijos kanclerės nuomone, Rusijos prezidentas turėjo daryti spaudimą separatistams, kad priverstų juos sutikti su paliaubomis.
A. Zacharčenka įspėja: naujų memorandumų nebebus
„Donecko liaudies respublikos“ vadovas Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad, pažeidus Minske pasiektus susitarimus, „naujų memorandumų nebebus“.
„Jeigu kils kokių nors problemų, naujų memorandumų nebebus“, – A. Zacharčenką cituoja „RIA Novosti“.
Ukrainos kontrolės palei visą šalies sieną atkūrimas prasidės po vietos valdžios rinkimų
Ketvirtadienį Minske Kontaktinės grupės aprobuotas priemonių kompleksas numato būdus, kurie leistų Ukrainos vyriausybei atkurti visišką valstybinės sienos kontrolę visoje konflikto zonoje.
Kaip pažymima dokumente, sienos kontrolės atlūrimas turi prasidėti pirmą dieną po vietos valdžios rinkimų ir baigtis po visapusiško politinio sureguliavimo iki 2015 metų pabaigos.
Dokumente pabrėžiama, kad ši sąlyga gali būti įvykdyta laikantis 11-ojo punkto – vykstant konsultacijoms ir derinimo procesui su kai kurių Donecko ir Luhansko sričių rajonų atstovais Kontaktinėje grupėje.
Be to, numatoma, kad Ukrainoje 2015 metų pabaigoje turi įsigalioti nauja konstitucija, taip pat turi būti priimti įstatymai dėl kai kurių Donecko ir Luhansko sričių rajonų ypatingojo statuso.