Britų laikraštis „The Guradian“ savo skaitytojams pateikė „Brexit“ proceso įvertinimų kompiliaciją, kurioje pasaulio spauda ir lyderiai be žado stebi įvykių eigą Vestminsteryje ir negaili kandžių pastabų.
Vienas „New York Times“ skiltininkas teigia, kad Jungtinė Karalystė paprasčiausiai „išprotėjo“. Kaip, klausia vienas Rusijos televizijos laidų vedėjas, Jungtinei Karalystei gali taip puikiai sektis priešinti „savo galimybes ir realybę?“ Australijai dabartinė Jungtinės Karalystės situacija – „tarsi stebėtum, kaip fizine ir psichine prasme lėtai gęsta tavo mylima močiutė“.
Nuo Kinijos iki Izraelio, nuo Rusijos iki Brazilijos – pasaulis akylai stebi, kaip vyksta „Brexit“ serialas. Tiems, kam kadaise britų valdžia buvo tvarkos, stabilumo ir ilgametės gerovės simbolis, dabartinė situacija atrodo graudžiai paradoksali.
„Jei nesuprantate juokų, šiuo metu Londone jums geriau nesirodyti, nes ten, kur tik besi pirštu, politinis farsas. Tiesą sakant, net nebejuokinga. Tiesiog graudu“, – rašo „New York Times“ apžvalgininkas Thomas Friedmanas.
Tai šalis, „nusprendusi ryžtis ekonominei savižudybei, tačiau niekaip neišsirenkanti jos būdo“. Šalis, vadovaujama „durnių laivo“, nelinkusio „į kompromisus nei vienas su kitu, nei su blaiviu protu“. Rezultatas? Įspūdinga „politinių lyderių nesėkmė“, konstatuoja Th. Friedmanas: tai tikra beprotybė, bet „kvailumas nepagydomas“.
Jau nekalbant apie viešus svarstymus Jungtinės Karalystės kolektyvinės psichinės būklės stabilumo klausimu, komentatoriai iš Jungtinių Valstijų „Brexit“ regi kaip paskutinį Jungtinės Karalystės nuosmukio iš imperinės didybės iki pajuokos objekto žingsnį – ir kiek džiaugiasi, kad yra dar mažiausiai viena vakarietiška valstybė, atsidūrusi panašioje beprotybėje kaip Donaldo Trumpo Amerika.
„Washington Post“ skiltininkas Fareedas Zakaria savo straipsnyje „Brexit“ žymi Jungtinės Karalystės kaip didžiosios galios eros pabaigą“ rašo, kad Jungtinė Karalystė, „garsėjanti savo apdairumu, padorumu ir punktualumu staiga pradeda elgtis kaip kokia bananų respublika“. Maža to, pastebima, jog tai netgi gali būti „viso Vakarų kaip politinio ir strateginio darinio“ pabaigos pradžia.
„Brexit“ prastai atrodo net ir ten, kur žmonės patys turi rimtų problemų. BBC saugumo korespondentas Frankas Gardneris neseniai rašė, jog jo redakcija iš Afganistano gavo elektroninį laišką, kuriame teigiama: „Tikimės, kad Jungtinėje Karalystėje dėl „Brexit“ visiems viskas baigsis gerai, linkime kuo didžiausios sėkmės“.
Turint omenyje, „į kokią mėsmalę save įstūmė Jungtinė Karalystė“, Izraelis greičiausiai turėtų skubiai liautis prieš šį mėnesį vyksiančius rinkimus linkėjęs sau „didžiausios britiškos sėkmės“, „Jerusalem Post“ rašo Susan Hattis Rolef. Kaip ten bebūtų, panašu, kad „britams šiuo metu patiems reikia sėkmės“.
Net ir Venesuelos užsienio reikalų ministras (šalies, atsidūrusios gilioje politinėje ir socioekonominėje krizėje) yra sakęs, kad britų valdžia „nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų“. Šaliai reikėjo politinių lyderių, kurie, „vietoje kišimosi į užsienio reikalus“, „būtų pasirūpinę svarbiausiais šalies poreikiais ir kiek įmanoma nutolinę šalį nuo politinio chaoso“, socialiniame tinkle „Twitter“ teigia Jorge Arreaza.
Buvusiose Jungtinės Karalystės kolonijose „Brexit“ stebimas labai entuziastingai – „Esu indas, tad galiu jus patikinti: britams prireiks begalybės, kol jie pagaliau išeis“, socialiniame tinkle „Twitter“ rašo ekspertas Deepakas Saxena, ir priduria niekaip nesuprantąs, kaip demokratijos pavyzdį rodyti turinti šalis sugebėjo panirti į tokį chaosą.
„Kolkata Telegraph“ teigia, kad Jungtinės Karalystės įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje pakenkė ne tik „Brexit“, bet ir „prarastas demokratinei santvarkai būtinų institucijų geras vardas“, o tai labai didelė rizika ir pavojus visai parlamentinei demokratijai.
„Kaip tokia moderni, išsilavinusi ir atvira visuomenė galėjo taip suklysti“, – straipsnyje „Hindu“ teigia Subiras Roy. Atsakymas, anot žurnalisto, yra tai, jog britus „suklaidino jų populiarioji, prastuoliška, šovinistinė dešiniojo sparno spauda“.
Jindal tarptautinių santykių mokyklos dekanas Screeramas Chaulia sako, jog daugumai indų „Brexit“ primena paskutinį „britų kaip didžiosios galios nuosmukio etapą“. „Toks jausmas, jog jų laivas skęsta, ir visi iš to laivo nori bet kokia kaina išnešti kudašių“, teigia apžvalgininkas.
Australiją taip pat labai domina „Brexit“ reikalai. Jungtinę Karalystę ir Australiją jungia tvirti istoriniai ryšiai: Australijoje gyvena daugiau britų emigrantų, nei bet kurioje kitoje valstybėje, o Europos Sąjunga yra antroji pagal dydį Australijos prekybos partnerė. Dėl šios priežasties stebėti įvykius Jungtinėje Karalystėje – tarsi stebėti senstantį artimą giminaitį, ABC rašo Nickas Rowley‘is: „Jis jums rūpi. Vertinate ir branginate, ką dėl jūsų padarė. Bet kiekvieną dieną jis vis labiau užsidaro. Jo pasaulis traukiasi. Jis tampa nenuoseklus“.
„Brexit“ suteikia daug įkvėpimo ir karikatūrų kūrėjams. Jie Jungtinės Karalystės valdžią vaizduoja labai įvairiai, tačiau siekiant vieno vienintelio tikslo – parodyti jos nesugebėjimą apsispręsti ir pasirinkti. Pavyzdžiui, viename piešinyje šalis vaizduojama kaip iš Europos Sąjungos akvariumo išmesta žuvis, atsidūrusi ant pjaustymo lentos.
Kaip ten bebūtų, Australijai, kuri per pastaruosius aštuonerius metus pakeitė net penkis ministrus pirmininkus, tokios britų nesėkmės padeda jaustis geriau. Žinoma, be nuostabos ir šoko neapsieinama – juk sprendžiamas visų britų likimas.
Matant, kaip šalis „savo noru atsisako artimos ir abiem pusėms naudingos partnerystės, sąmoningai kenkdama savo ekonomikai ir rizikuodama savo įtaka...“, darosi labai nejauku rašo Nickas Milleris iš „Sydney Morning Herald“.
Honkonge Claudia Mo iš AFP sako maniusi, kad „britai labai protingi žmonės“, tačiau netrukus pridūrė: „Kaip kolonijinę praeitį turintis žmogus, galiu pasakyti, kad man visa tai primena farsą. Liūdnai juokinga, liūdnai įdomu. Esu pritrenkta, kodėl ir kaip viskas vyksta, ir kokioje padėtyje jie atsidūrė“.
Naujienų portalas iš Pietų Afrikos Respublikos „The Daily Maverick“ rašo, kad „Brexit“ sagą galima palyginti su Gilberto ir Sullivano opera – „tik bėda ta, kad greičiausiai per paskutinis minutes viskas nepasibaigs taip gražiai ir tvarkingai“.
Komentatorius J Brooksas Spectoras rašo: „Jungtinė Karalystė tuoj susitrauks iki tokios antrarūšės šalies, kur galbūt gali atvykti apsipirkti ir aplankyti gerą teatro pastatymą, bet niekas jos nebevertins kaip svarbios tarptautinės žaidėjos“. „Net jeigu šaliai galiausiai ir pavyktų šiaip ne taip susitvarkyti ekonominius santykius su Europos Sąjunga, tarptautinė jos kaip derybininkės reputacija sugadinta visiems laikams“.
Kiti ekspertai iš Pietų Afrikos Respublikos taip pat turi patarimų savo buvusiems imperiniams šeimininkams. „Brangi Jungtine Karalyste, ar esate ką nors girdėję apie projektų valdymą? Projektų valdymo esmė labai paprasta: reikia išsikelti sau tikslą ir kryptingai jo siekti“, – sarkastiškai pastebi Adema Sangale iš Kenijos publikacijos „Nation“.
„Brexit“ nelieka nepastebėtas ir Rusijoje. Iš pradžių vienas žinomiausių Rusijos televizijos laidų vedėjų ir Kremliaus propagandistų Dmitrijus Kiseliovas entuziastingai sureagavo į „drąsų britų apsisprendimą“. O dabar net ir šis patyręs propagandos asas atrodo kiek nuobodžiaujantis, nes jam nebereikia iškraipyti faktų, siekiant užsibrėžto tikslo: Jungtinę Karalystę pristatyti kaip absoliučiai nieko vertą. „Deja, bet ir vėl esame priversti abejoti tuo, kaip Vakarai neva civilizuotai ten tvarko reikalus. Viskas, kas ten šiuo metu vyksta, įrodo britų elito neatsakingumą, jų nesugebėjimą orientuotis realybėje, nesupratimą, ko nori žmonės, ir paprasčiausią neįgalumą įveikti modernius iššūkius“, – praeitą mėnesį komentavo jis.
Kinijoje, kur Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė švelniai vadinama „tetule May“, jos bevaisės pastangos kelia šiokią tokią užuojautą ir net simpatiją. „Weibo“ platformoje vienas komentatorius teigia: „Tai tarsi muilo opera be pabaigos“. „Tetulei May dabar, matyt, tikrai nelengva“, – parašė kitas.
Kiti „Weibo“ bendruomenės nariai viešai svarsto demokratijos nuopelnų naudą. „Šalies žmonės balsuoja ir nusprendžia save pražudyti. Antrasis referendumas neįmanomas, nes pažeistų „demokratijos“ principą, o apgailėtinas May „Brexit“ susitarimas vis kišamas ir kišamas parlamentui. Ar tai demokratija?“, – samprotauja vienas komentatorius.
Kinijos valdžia „Brexit“ klausimu stengiasi nuo komentarų susilaikyti, tačiau valstybinė žiniasklaida visgi kišasi į britų reikalus. „Global Times“ Jungtinei Karalystei pataria jungtis prie Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos, ir taip paspartinti „Brexit“ šalies žmonių paliktų žaizdų gijimą“.
Per interviu „Global Times“ Cui Hong iš Kinijos tarptautinių studijų instituto kaltina „Brexit“ dėl Jungtinės Karalystės nesugebėjimo susidoroti su globalizacijos metamais iššūkiais. „Be to, svarbūs įvairių politinio elito veikėjų interesai, o tai reiškia, kad „Brexit“ virto savotišku farsu, kurio pabaigos dar ilgai nematysime“.
Nors Japonijos bendrovės ir priverstos persvarstyti savo investicijas Jungtinėje Karalystėje, šalies žiniasklaida vis labiau stebisi „Brexit“ supančiu netikrumu. „Nikkei“ parengtame dokumente ragina parlamentarus „kuo greičiau liautis be galo – ir nerezultatyviai – ginčytis. Dokumente priduriama: „Atėjo metas Jungtinei Karalystei atsisakyti tokios neryžtingos politikos, kai atrodo, jog valdžios žmonės nori kažko neįmanomo. Dabartinė kebli padėtis gali būti interpretuojama kaip išbandymas šalies išminčiai. Šalies, galinčiai didžiuotis šimtmečius skaičiuojančia parlamentine demokratija“.
Daug Japonijos gyventojų paprasčiausiai iki galo nesupranta referendumo rezultatų ir tegali pastebėti: „Kokia nesąmonė“. Kiti ir toliau uždavinėja tą patį ir tą vieną klausimą: „Kas po velnių nutiko Jungtinei Karalystei?“.
Panašus klausimas neduoda ramybės ir brazilams. „Matant, kas dedasi vienoje iš pripažintas tradicijas, stiprią visuomenės dvasią ir priešinimąsi autoritarizmui ir anarchijai deklaruojančių šalių, nori nenori peršasi mintis: pasaulį tikrai ištikusi rimta krizė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašo Andre Ricardo.
Helio Gurovitzas G1 svetainėje rašo: jeigu parlamente nebus pasiekta jokio susitarimo, „Jungtinę Karalystę ištikusi tragedija į istoriją pateks kaip puikus pavyzdys, kur gali nuvesti populistų demagogija ir siauraprotiškas nacionalizmas“. Politikos mokslininkas Alfredo Valladao tvirtina, kad „Brexit“ jam „vis labiau atrodo kaip sulėtinta savižudybė“. Kiti „Brexit“ sieja su visame pasaulyje populiarėjančiu dešinio sparno nacionalizmu, juk toks ir šalies prezidentas Jairas Bolsonaro: „Demokratijos labai trapios“, – situaciją įvertina Leandro Fernande.