S.Aleksijevič pagrindine pretendente laiko daugelis literatūros apžvalgininkų, lažybų bendrovių ir katinas Moki, kurio šeimininkas tikisi, kad jo augintinis išgarsės ne mažiau kaip aštuonkojis Paulis. Moki pasirinko rašytoją iš Baltarusijos per vieną televizijos laidą, spėliojant, kam atiteks šių metų premija.
Moki ignoravo kitus šiais metais minėtus tikėtinus pretendentus, tokius kaip JAV rašytoja Joyce Carol Oates, jos tėvynainis Philipas Rothas ir Kenijos rašytojas bei dramaturgas Ngugi wa Thiong'o.
„Jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas“, – sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas.
Jis – ne vienintelis ekspertas, prognozuojantis sėkmę S.Aleksijevič, kurios kūriniai neseniai buvo išleisti švedų kalba.
„Noriu, kad laimėtų Svetlana Aleksijevič – dėl jos įžvalgios ir viltingos žurnalistikos“, – žurnalistė Maria Lundstrom sakė vaizdo įraše, paskelbtame visuomeninio Švedijos radijo „Instagram“ paskyroje.
Slaptas sąrašas
Vis dėlto žinovai gali klysti, nes „neabejotina, kad Švedijos akademija mėgsta nustebinti“, pažymėjo Nobelio muziejaus kuratorius Gustavas Kallstrandas.
Vasarį akademija sudaro slaptą sąrašą, į kurį patenka visi pretendentai, pasiūlyti išskirtinės „kvalifikuotų žmonių“ grupės, kurioje esama literatūros profesorių ir buvusių Nobelio literatūros premijos laureatų. Šiemet į tą sąrašą pateko apie 220 žmonių.
Tačiau iki gegužės jis buvo sutrumpintas iki penkių vardų, kurių kūrinius akademijos nariai išsamiai nagrinėja vasarą. Nugalėtojas tradiciškai paskelbiamas pirmoje spalio pusėje.
Nei visuomenė, nei rašytojai neinformuojami, kas kalbama per tuos posėdžius.
„Žinoma, esama žmonių, kurie viliasi ir trokšta patekti į tą sąrašą, bet jie niekada to nesužino“, – sakė akademijos administracijos direktorius Oddas Ziedrichas.
„Premiją gauna tik asmenys. ... Šalis, lytis, tikėjimas nieko nereiškia. Geografija nėra mūsų sritis“, – akademikas Peras Wastbergas rašė dienraštyje „Svenska Dagbladet“.
„Ar rašytojas gali pelnyti apdovanojimą nepriklausomai nuo jo politinės orientacijos? – Žinoma. Ar galite jį pelnyti dėl tos orientacijos? – Niekada!“ – pabrėžė jis.
Maža laureačių dalis
Nuo 1901 metų ši premija buvo paskirta 111 žmonių, bet tik 13 iš jų buvo moterys.
Laureačių stygius reiškia, kad kuri nors moteris turi didesnes galimybes tapti įpėdine pernykščiam laimėtojui – prancūzui Patrickui Modiano, juolab kad akademija yra įsikūrusi Švedijoje – feministine politika garsėjančioje šalyje.
„Per pastaruosius dešimt metų statistika, kuri nėra puiki, rodo reikšmingą pagerėjimą ... Tai rodo, kad jie dabar suvokia“ tą problemą, sakė literatūros kritikė Madelaine Levy.
Tai rodo, kad žiuri „siekia sąžiningesnio pasirinkimo“, pridūrė ji.
Vėliausiai šią premiją laimėjusiai moteriai – kanadietei Alice Munro – apdovanojimas buvo įteiktas 2013 metais.
Be J.C.Oates ir Ph.Rotho, lažybų bendrovės taip pat neblogas galimybes prognozuoja japonui Haruki Murakami, norvegui Jonui Fosse ir airiui Johnui Banville'ui.
Tuo tarpu švedų ekspertai sako, kad jie pirmenybę teiktų rumunui Mirceai Cartarescu, italui Umberto Eco, somaliečiui Nuruddinui Farahui arba nigeriečiui Benui Okri.
„Noriu būti nustebintas – lygiai taip pat kaip buvau maloniai nustebintas, kai ją pelnė Dario Fo“, – radijo žurnalistas Gunnaras Bolinas rašė „Instagram“.
Šių metų Nobelio premijos už pasiekimus literatūros srityje laureatas bus paskelbtas ketvirtadienį 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku.