Praėjusį mėnesį Kongreso priimtas įstatymas, kurį kritikuoja žmogaus teisių grupės, leis R. Duterte suformuoti tarybą, turinčią teisę areštuoti žmones, kuriuos laiko teroristais.
Įstatymas taip pat leis juos sulaikyti kelioms savaitėms, nepateikus jokių kaltinimų. Vyriausybė tvirtina, kad šis įstatymas yra būtinas, siekiant kovoti su komunistų ir islamistų sukilėliais.
„Įstatymo pasirašymas rodo mūsų rimtą įsipareigojimą likviduoti terorizmą, kuris seniai kamuoja mūsų šalį ir sukėlė neįsivaizduojamo sielvarto ir siaubo daugeliui mūsų žmonių“, – sakė R. Duterte atstovas Harry Roque.
Tačiau aktyvistai sako, kad terorizmo apibrėžimas įstatyme yra miglotas, ir tai gali sustiprinti R. Duterte kovoje su savo kritikais. Kai kurie jų jau atlieka laisvės atėmimo bausmes arba jų laukia už tai, kad nepritarė jo vykdomai politikai, įskaitant jo karą su narkotikais, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių.
„Per R. Duterte prezidentavimą net švelniausi vyriausybės kritikai gali būti priskirti teroristams“, – pareiškė organizacijos „Amnesty International“ Azijos skyriaus direktorius Nicholas Bequelinas.
„Ši administracija sėkmingai sukūrė naują ginklą visų įsivaizduojamų valstybės priešų žymėjimui ir medžioklei“, – pridūrė jis.
„Esant tokiam vyraujančiam nebaudžiamumo klimatui, taip miglotai „terorizmą“ apibrėžiantis įstatymas gali tik dar labiau sustiprinti išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus“, – kalbėjo N. Bequelinas.
Šiame įstatyme terorizmas apibrėžiamas kaip ketinimas nužudyti arba sužeisti, padaryti žalos vyriausybės arba privačiam turtui arba panaudoti masinio naikinimo ginklus, siekiant įbauginti vyriausybę arba „paskleisti baimės žinią“.
Įtariamieji gali būti laikomi areštinėje iki 24 parų, nepateikus jiems kaltinimų. Kritikai sako, kad ši nuostata neatitinka šalies konstitucijoje numatyto maksimalaus trijų parų sulaikymo be kaltinimų laikotarpio.
Anot jų, šiame įstatyme taip pat atsisakoma tokių senų saugiklių, kaip bausmės teisėsaugos pareigūnams už nepagrįstą įtariamųjų suėmimą.
„Pasirašydamas antiteroristinį įstatymą prezidentas R. Duterte įstūmė Filipinų demokratiją į prarają“, – sakė organizacijos „Human Rights Watch“ Azijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Philas Robertsonas.
„Šis įstatymas gali labai pabloginti žmogaus teisių padėtį Filipinuose, neriančiuose žemyn nuo katastrofiško „karo su narkotikais“ pradžios prieš ketverius metus“, – pridūrė Ph. Robertsonas.
Praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras paskelbė, kad per karą su narkotikais žuvo mažiausiai 8 663 žmonės, o įstatymų pažeidėjai yra „beveik nebaudžiami“.
Vyriausybės pareigūnai sako, kad nerimas dėl šio įstatymo yra perdėtas, nes jis negali būti taikomas, kai kalbama apie „gynybą, protestus, nuomonių skirtumus, darbo nutraukimą... nesiekiant mirties arba rimto sveikatos sutrikdymo“.
H. Roque naujienų agentūrai AFP sakė, kad R. Duterte pasirašė įstatymą, nepasiūlęs jokių pakeitimų.
Filipinų Kongresui priėmus šio įstatymo projektą, garsūs šalies verslo lyderiai, mažumą sudarantys musulmonai ir JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ragino R. Duterte jį vetuoti.