Savo komentarus R. Duterte išsakė per Azijos regioninį viršūnių susitikimą, organizuotą kinų prezidento Xi Jinpingo, patikinusio, kad jo šalis „niekada nesieks hegemonijos ir tikrai nebaugins mažesniųjų“.
Pekinas pretenduoja į kone visą Pietų Kinijos jūrą, per kurią kasmet laivais pergabenama trilijonų JAV dolerių vertės prekių. Pretenzijų į šį vandens kelią turi ir Brunėjus, Malaizija, Filipinai, Taivanas bei Vietnamas.
Pekinas nepripažįsta Hagoje įsikūrusio Nuolatinio arbitražo teismo 2016 metais priimto sprendimo, kad jo istorinės pretenzijos yra nepagrįstos.
Įtampa dėl išteklių turtingos jūros išaugo praėjusią savaitę, kai kinų pakrančių apsaugos laivai panaudojo vandens patrankas prieš filipiniečių laivus, gabenusius atsargas Filipinų jūrų pėstininkams, dislokuotiems Antrojoje Tomaso seklumoje ginčijamose Spratlio salose.
Manila išreiškė pasipiktinimą dėl to incidento, tačiau Kinija pareiškė, kad filipiniečių laivai buvo be leidimo įplaukę į jos vandenis.
„Smerkiame pastarojo meto įvykį Ajungino seklumoje ir su rimtu susirūpinimu vertiname kitus panašius įvykius“, – pabrėžė R. Duterte per Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ir Kinijos susitikimą, pavartodamas filipinietišką seklumos pavadinimą.
„Tai blogai nusako mūsų tautų santykius ir mūsų partnerystę“, – pridūrė prezidentas.
Tokie pareiškimai buvo neįprastai griežti Filipinų lyderiui, kuris nuo pat atėjimo į valdžią 2016 metais puoselėjo šiltesnius ryšius su Pekinu, besitikėdamas sulaukti žadėtų investicijų ir didesnės prekybos.
Lieka neaišku, ar Xi Jinpingas dalyvavo susitikime, kai kalbėjo R. Duterte.
Kinų prezidentas delegatams savo ruožtu sakė, kad „turime kartu palaikyti Pietų Kinijos jūros stabilumą ir paversti Pietų Kinijos jūrą taikos, draugystės ir bendradarbiavimo jūra“.
Atsinaujinusi įtampa dėl šių vandenų sukėlė susirūpinimą tarptautinei bendruomenei.
Jungtinės Valstijos penktadienį įspėjo Kiniją, kad ginkluotas Filipinų valstybinių laivų užpuolimas išprovokuotų JAV atsaką pagal Vašingtono gynybos paktą su šia Pietryčių Azijos valstybe.
Europos Sąjunga taip pat paragino „visas šalis gerbti laivybos ir skraidymo laisvę Pietų Kinijos jūroje“.
Filipinų gynybos sekretorius Delfinas Lorenzana pranešė, kad aprūpinimo laivai atnaujins savo misiją prie Antrosios Tomaso seklumos, Kinijos ambasadoriui Filipinuose patikinus, kad jiems nebus trukdoma.
Kinija kontroliuoja kelis rifus Pietų Kinijos jūroje, įskaitant vos už 240 km į vakarus nuo Filipingų pagrindinės Lusono salos esančią Skarboro seklumą, kurią Pekinas 2012 metais atėmė iš Manilos.
Savo poziciją Pekinas grindžia paversdamas nedideles seklumas ir rifus karinėmis bazėmis su aerodromais ir uostais.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje Kinijai užėmus Nesantaikos rifus, Manila, siekdama sutvirtinti savo teritorines pretenzijas, ant netoliese esančios Antrosios Tomaso seklumos nutempė nebenaudojamą karinį laivą. Toje teritorijoje šiuo metu dislokuota filipiniečių jūrų pėstininkų.