Užsienio ir vietos turistai suplūdo į San Fernando, esančio už pusantros valandos kelio nuo Manilos, pakraštį pasižiūrėti šio kasmet rengiamo kruvino spektaklio, kurio metu Kristaus kančios kelias atkartojamas kraštutinėmis priemonėmis.
Tuščiame sklype San Chuano rajone, plieskiant atogrąžų saulei, keturi vyrai ilgomis vinimis paeiliui buvo prikalti prie kryžiaus, lydintiems asmenims už juos meldžiantis.
Kitur mieste vyrai, dėvintys gobtuvus, plakė sau nugaras rimbais su pririštomis aštriomis bambukinėmis atplaišomis, atgailaudami už nuodėmes ir taškydami žiūrovus krauju.
Tikintieji nukryžiavimo atkartojimui ryžtasi atgailaudami dėl nuodėmių, melsdami sveikatos ligoniams, prašydami geresnio gyvenimo arba dėkodami už numanomus stebuklus.
"Aš prie to jau pripratau", - sakė 58 metų Alexas Laranangas, kuris pridūrė, kad prie kryžiaus buvo prikaltas jau 14-ą kartą.
A.Laranangas - kresnas, saulėje įdegęs vyras, kuris verčiasi pardavinėdamas bandeles autobusuose - sakė: "Tai tik tarsi adata, einanti per mano ranką. Po dviejų dienų būnu pasirengęs grįžti į darbą."
Pasak jo, kol kas už kančias atsilyginama - jo žmona ir vaikai sveiki, jis ir toliau neblogai uždirba.
"Darau tai dėl savo šeimos, kad niekas nesusirgtų ir kad toliau galėčiau pragyventi. Aš - tik neturtingas žmogus. Bet neprašau Dievo, kad padarytų mane turtingą", - sakė jis.
Jo ir dar trijų vyrų veidai persikreipė, kai į jų rankas smigo vinys, bet jie nukreipė akis į dangų ir atrodė apimti transo, kai iki 10 minučių kabojo ant kryžiaus.
Nukelti vyrai nušlubavo prie medikų palapinės, o turistai vakariečiai spragsėjo fotoaparatais.
Kituose San Fernando rajonuose vyrai tokį religinį įkarštį turėjo pademonstruoti vėliau penktadienį.
26 metų norvegė Charlotte Johanssen, kuri gyvena Maniloje ir atvyko pasižiūrėti ceremonijos, sakė, kad kai kuriems atvykusiems jos draugams vaizdas buvo nepakeliamas.
"Turiu draugų, kuriuos supykino, - sakė Ch.Johanssen, kuri dirba pagalbos organizacijoje Filipinų sostinėje. - Yra ir tokių, kurie buvo nustebinti. Neįmanoma įsivaizduoti, kaip žmonės gali ryžtis tokiam skausmui".
Nukryžiavimai Filipinuose rengiami ištisus dešimtmečius, nors šalies katalikų vyskupai tokiems ritualams nepritaria.
"Vyskupai jau seniai kartoja, kad tam nepritaria. Bet žmonės duoda tokius įžadus. Jie pasiaukoja dėl kitų", - sakė tėvas Francisas Lucasas, kuris vadovauja Filipinų vyskupų spaudos centrui.
"Gyvenime turime nešti tiek daug kryžių. Mums nereikia nešti tikro kryžiaus", - jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Filipinai yra didžiausia Azijos katalikų citadelė, kurioje gyvena daugiau kaip 80 mln. tikinčiųjų ir kurioje Bažnyčia turi didelę įtaką, lemiančią, kad skyrybos ir abortai iki šiol nėra įteisinti.
Tačiau šalyje katalikišką tikėjimą neretai papildo vietos prietarai - pavyzdžiui, kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės.