Apie tai rašo inforesist.org, remdamasis „Financial Times“ informacija.
Kad V. Putinas sutiktų sudaryti taikų susitarimą, P. Porošenka 2014 m. rugpjūčio pabaigoje pagrasino paviešinti internete informaciją šimtų rusų karių, paimtų į nelaisvę ar žuvusių Ukrainoje, žetonų informaciją.
Minske vykusiame susitikime su P. Porošenka V. Putinas toliau neigė jų buvimą Ukrainoje ir pareiškė, kad turi 1,2 milijono kareivių, kurie per dvi dienas gali užimti Kijevą ir bet kurią Europos Sąjungos ir NATO šalį.
Visgi susitarimą pavyko pasiekti: dėl jo P. Porošenka netgi buvo pasirengęs peržiūrėti daugelio prekių tarifus Asociacijos su ES susitarimo ekonominėje dalyje, kaip reikalavo Rusija.
Tačiau tam pasipriešino Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, tad buvo priimtas kompromisinis susitarimas – atidėti ekonominės susitarimo dalies galiojimą iš Ukrainos pusės.
Apie tai rašoma „Financial Times“ antrame straipsnyje iš serijos „Kova už Ukrainą“. (Pirmojo straipsnio santrauka – čia.) Straipsnis „Kaip žlugo diplomatinės pastangos“ skirtas bandymams susitarti dėl kovų Ukrainos Rytuose nutraukimo.
Tačiau ir po Minsko susitarimo Rusija nesiliovė tiekusi ginklų separatistams, o pastarosiomis savaitėmis kariniai veiksmai vadinamosiose Donecko ir Luhansko respublikose suaktyvėjo.
Vakarų lyderiai nuo Berlyno iki Vašingtono daro išvadą, kad dabartiniai nesutarimai su Rusija – fundamentalus pokytis santykiuose, rašoma leidinyje. Įvykiai primena Šaltąjį karą, o diplomatai vėl kalba apie varžymo politiką.
„Financial Times“ medžiaga parengta pagal pokalbių su ministrais, aukštais ES pareigūnais, diplomatais, oficialiais asmenimis ir specialiųjų tarnybų darbuotojais iš daugiau nei 10 šalių rezultatus.
Leidinyje pasistengta atkurti įvykius, kurių rezultatu tapo diplomatinių pastangų sureguliuoti Ukrainos konfliktą žlugimas.
„Tai neapskaičiavimų iš abiejų pusių, Vakarų nenumatymo, kaip toli pasirengęs eiti V. Putinas, saugodamas tai, ką laiko fundamentaliais Rusijos interesais istorija, o labiausiai – istorija apie tai, kaip šalys negirdi viena kitos ir toliau kalba apie visiškai skirtingus dalykus“, – rašo „Financial Times“.
Kaip rašoma leidinyje, P. Porošenkai reikėjo skubiai sustabdyti pajėgas prieš Ukrainos kariuomenę, o kad susitartų dėl ugnies nutraukimo, jam buvo reikalingas V. Putinas.
Vakarų diplomato teigimu, Ukrainos prezidentas bijojo, kad „per dvi dienas neteks (savo posto), jei nepasieks pergalės ar taikos. Todėl P. Porošenka paskambino V. Putinui ir pareiškė – jeigu kariniai veiksmai nebus nutraukti, Kijevas įkels į internetą rusų kareivių kariuomenės žetonus, taip pat susisieks su jų motinomis bei žmonomis ir papasakos, kur jie yra.
Šią istoriją P. Porošenka papasakojo keliems aukšto rango valdininkams.
V. Putinas sutiko su P. Porošenkos pasiūlymu susitikti, jie susitiko rugpjūčio 26 d. Minske. Susitikime dalyvavo ir trys EK atstovai bei Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai.
„Tai buvo vienas iš siurrealistiškiausių susitikimų, kokiuose man teko dalyvauti“, – teigė vienas iš susitikimo dalyvių.
Amerikiečių valdininkas pavadino susitikimą „baru tarptautinei diplomatijai iš „Žvaigždžių karų“.