Dauguma parlamento frakcijų palaikė S. Hariri kandidatūrą. Jis jau yra vadovavęs trims Libano vyriausybėms, bet spaudžiamas protestuotojų beveik prieš metus atsistatydino.
S. Hariri atsistatydinti privertusius protestus išprovokavo visuomenės pasipiktinimas išsikerojusia korupcija, prastu išteklių valdymu ir prasta ekonomikos būkle. Per vienus pastaruosius metus Libano valiuta nuvertėjo kone 80-ia proc., o kainos, nedarbas ir infliacija smarkiai išaugo. Libaniečiai negali pasinaudoti savo santaupomis, nes bankai, baimindamiesi masiško indėlių atsiėmimo, įvedė neoficialią kapitalo kontrolę.
Protestuotojai atmeta S. Hariri sugrįžimą į premjero postą, nes laiko jį politinės klasės, kurią kaltina dėl šalies bėdų, simboliu.
S. Hariri pakeitęs šiitų grupės „Hizbollah“ remiamas technokratas Hassanas Diabas atsistatydino po didžiulio rugpjūčio 4 dienos sprogimo Beiruto uoste, kai detonavo šimtai tonų ten daug metų laikyto amonio nitrato. Įvykis nusinešė beveik 200 žmonių gyvybes, daugiau kaip 6 tūkst. žmonių buvo sužeisti, patirta milijardinių nuostolių.
Šis sprogimas laikomas dar vienu politinės klasės, šalį valdančios nuo 15 metų trukusio pilietinio karo pabaigos 1990-aisiais, nekompetentingumo įrodymu.
Rugpjūčio pabaigoje formuoti naują vyriausybę buvo pavesta gana menkai žinomam diplomatui Mustaphai Adibui, bet jis po mažiau nei mėnesio paskelbė atsistatydinąs.
S. Hariri ketvirtadienį laimėjo su paprasta balsų dauguma, užsitikrinęs 65 iš 120 parlamentarų balsus.
M. Aouno Laisvas patriotinis judėjimas, kuris turi daugiausia vietų parlamente ir kuris taip pat yra didžiausia krikščioniška partija, neparėmė S. Hariri, kaip ir kita didelė, anksčiau jį remdavusi krikščioniška partija.
Įtakinga šiitų „Hizbollah“ netiesiogiai remia S. Hariri paskyrimą, bet nebalsavo už jį, kad nepasirodytų prieštaraujanti savo sąjungininkei M. Aouno partijai. S. Hariri parėmė kita šiitų grupė „Amal“, taip pat didžiausias sunitų blokas, viena nedidelė krikščioniška partija ir nepriklausomi parlamentarai.
Prezidentas M. Aounas buvo atidėjęs konsultacijas savaitei, pasirodžius ženklų, kad kilo nesutarimų dėl jo partijos vaidmens būsimoje vyriausybėje.
Konsultacijų išvakarėse sakydamas kalbą M. Aounas užsiminė, kad netrukdys paskirti premjeru S. Hariri, bet sakė norintis didesnio vaidmens formuojant vyriausybę. Dauguma stebėtojų tikisi komplikuoto proceso.
„Šiandien turiu paskirti [premjerą], o tada dalyvauti formuojant vyriausybę, – sakė M. Aounas. – Ar tas, kuris bus paskirtas, įsipareigos spręsti korupcijos [problemą] ir pradės reformas?“
Būsimą įtampą pranašavo ir tai, kad trečiadienį į gatves išėjusius protestuotojus, kurie atmeta S. Hariri paskyrimą, bandė perrėkti jo šalininkai, stebint didelėms saugumo pajėgoms. S. Hariri šalininkai nuėjo į 2019 metų protestų epicentrą ir padegė ten pastatytą didelį iškelto kumščio atvaizdą, tapusį sukilimo prieš senąją politinę klasę simboliu.