Kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) šeštadienį paskelbė užėmusios paskutinę nedidelę teritoriją, tebekontroliuotą arabų sunitų ekstremistų grupuotės, 2014 metais, savo didžiausio klestėjimo metu, paskelbusios savo „valstybę“ didelėje dalyje Sirijos ir kaimyninio Irako.
Kurdai vengė kištis į Siriją jau aštuonerius metus krečiantį pilietinį karą, bet stiprino savo institucijas jų kontroliuojamose teritorijose, apimančiose trečdalį šalies.
Tačiau planuojamas JAV pajėgų išvedimas palieka kurdus neapsaugotus nuo galimo Turkijos puolimo ir verčia prašyti prašyti Damasko režimo užtikrinti apsaugą. Tai yra didžiulis smūgis kurdų svajonėms užsitikrinti savarankiškumą.
„Kurdai atsidūrė tarp Sirijos kūjo ir Turkijos priekalo“, – sakė Sirijos reikalų ekspertas Fabrice'as Balanche'as.
Kurdų kovotojai nuo 2014 metų pabaigos atliko pagrindinį vaidmenį kautynėse su IS, bet kaimyninė Turkija juos laiko „teroristais“.
Amerikos karių buvimas SDF kontroliuojamose teritorijose veikė kaip skydas nuo potencialaus Turkijos puolimo.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustebino Vašingtono sąjungininkus, pareiškęs, kad ketina išvesti iš Sirijos visus 2 000 amerikiečių karių, nes IS jau „sumušta“.
„Kurdų laukia neaiški ateitis. Betarpiškiausia grėsmė atrodo kylanti iš Turkijos“, – sakė analitikas Mutlu Civiroglu.
Po savo pareiškimo D. Trumpas mėgino mažinti įtampą, kalbėdamas apie 30 km pločio „saugiąją zoną“ palei Sirijos sieną.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo ruožtu pareiškė, kad jo šalis pati įkurs „saugiąją zoną“, jeigu šį planą bus delsiama įgyvendinti.
Pripažinimas?
Kurdai atmetė bet kokią galimybę šį planą vykdyti turkams, juolab kad į šią buferinę zoną patektų kai kurie jų svarbūs miestai.
Jie reikalauja, kad būtų dislokuota tarptautinių stebėtojų grupė.
„Kobanė (Ain al Arabas), Tel Abjadas, Darbasija, Kamišli, Dehikas – dauguma kurdų miestų yra netoli sienos“, – aiškino M. Civiroglu.
Turkija ir jos remiami sirų sukilėliai anksčiau Sirijos teritorijoje surengė du puolimus. Per vėlesnįjį praeitais metais buvo užimtas šiaurės vakarinis Afrino anklavas, kontroliuotas kurdų.
Per Sirijos pilietinį karą žuvo daugiau kaip 370 tūkst. žmonių, o dar milijonai buvo sužeisti. Konfliktas prasidėjo 2011 metais, kai Damaskas pamėgino griežtai numalšinti protestų prieš vyriausybę bangą.
Jis ilgainiui virto daugiaplaniu karu, kuriame svarbų vaidmenį atliko sukilėlių rėmėja Turkija ir režimo sąjungininkė Rusija.
Tačiau M. Civiroglu pažymėjo, kad Turkijai, norinčiai surengti puolimą Sirijoje, tikriausiai reikėtų ne vien JAV, bet ir Rusijos sutikimo.
„Rusijos pozicija bus labai svarbi, nes Rusija daro didelę įtaką Turkijai“, - aiškino ekspertas.
Sirijos prezidento Basharo al Assado, vienu metu atsidūręs ties žlugimo riba, vėl sustiprėjo, 2015 metais sulaukęs Rusijos karinės pagalbos. Šiuo metu vyriausybė kontroliuoja du trečdalius šalies teritorijos ir atrodo nusiteikusi susigrąžinti naftos turtingą šiaurės rytų regioną.
Kad apsisaugotų, kurdai siuntė delegacijas į Vašingtoną ir Maskvą.
Be to, per tebevykstančias derybas jie stengėsi pataisyti ryšius su Damasku.
Dešimtmečius marginalizuoti kurdai šiaurės rytų Sirijoje susikūrė atskirą politinę sistemą. Jų administracija organizuoja rinkimus, renka mokesčiu ir vadovauja mokykloms, mokančioms kurdų kalba.
„Karo alinamoje šalyje kurdų sistema veikia puikiai, – pažymėjo M. Civiroglu. - „Kurdai nori, kad tai būtų pripažinta.“
Jie nori, kad „mokymas kurdų kalba būtų vykdomas oficialiai“, sakė analitikas. Dešimtmečius kurdų gimtoji kalba buvo faktiškai draudžiama.
Viltys dėl JAV
Vis dėlto derybos kol kas nedavė rezultatų, o F. Balanche'as perspėja, kad kurdų pozicija yra silpna.
„Režimas reikalauja besąlygiškos kapituliacijos. Damaskas nenori leisti pasilikti jiems autonomijos“, – sakė jis.
Sirijos gynybos ministras Ali Abdullah Ayoubas pirmadienį sakė, kad vyriausybė susigrąžins visas SDF kontroliuojamas teritorijas „vienu iš dviejų būdų: susitaikymo sutartimi arba... jėga“.
Nors buvo paskelbtas IS „kalifato“ galas, „Islamo valstybės“ džihadistai tebeveikia Sirijos rytuose plytinčioje didelėje Badijos dykumoje.
JAV Gynybos departamentas perspėjo, kad Sirijoje džihadistai gali per kelis mėnesius atsigauti, jeigu jiems nebus daromas nuolatinis spaudimas.
Kurdų ateitis labiausiai priklauso nuo valstijų, sako Naujojo Amerikos saugumo centro analitikas Nicholas Herasas.
„Visi kiti veikėjai Sirijoje negali atlikti ėjimo, kol taps aiškiau, ką galiausiai nuspręs daryti Jungtinės Valstijos“, – pabrėžė jis.
Net jeigu amerikiečių kariai būtų išvesti, Jungtinės Valstijos galėtų palikti Sirijoje savo sukarintų pajėgų, pridūrė jis.
„Geriausia viltis SDF – kad amerikiečiai ir koalicija ilgam liks Sirijoje“, – sakė N. Herasas.
Baltieji rūmai nurodė, kad šiaurės Sirijoje neribotam laikui liks apie 200 amerikiečių „taikos palaikymo“ karių.
Pentagono laikinasis vadovas Patrickas Shanahanas sakė aptarsiantis su NATO partneriais galimybę pasiųsti į tą regioną „stebėtojų pajėgas“.