Ši moteris, pakėlusi ranką prieš revoliucijos vadą, Sovietų Sąjungoje buvo laikoma „absoliutaus blogio“ simboliu.
Sulaikyta F. Kaplan pripažino savo kaltę, paaiškindama, kad norėjo nužudyti V. Leniną, nes jis išdavė revoliuciją. Anot liudininkų, po pasikėsinimo ji pareiškusi: „Įvykdžiau savo pareigą ir narsiai numirsiu“. Per apklausas F. Kaplan tvirtino, kad veikė viena.
Ji paleido iš viso tris šūvius. Viena kulka susmigo V. Leninui į kaklą, antra – į ranką, o trečioji kliudė moterį, kuri uždavė klausimą vadui, tuo metu kalbėjusiam per mitingą gamykloje.
Iš visko sprendžiant, jokio tyrimo nebuvo atlikta. Tai verčia daugelį tyrinėtojų manyti, kad viskas buvo kitaip, ir F. Kaplan, tiesiog žinojusią kur kas daugiau, nuspręsta kuo skubiau sušaudyti.
1918 metų rugsėjo 3-ąją Visos Rusijos centrinio vykdomojo komiteto pirmininkas Jakovas Sverdlovas davė žodinį nurodymą sušaudyti F. Kaplan. Mirties nuosprendį įvykdė pats Kremliaus komendantas Pavelas Malkovas. Tariamos teroristės lavonas buvo sugrūstas į smalos statinę, aplietas benzinu ir prie Kremliaus sienų sudegintas.
Tad kokie be šio išpuolio buvo garsiausi pasikėsinimai Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje? Pateikiame jums išpuolių TOP7.
Patys garsiausi pasikėsinimai į Sovietų Sąjungos ir Rusijos lyderius
1) F. Kaplan surengtas pasikėsinimas nebuvo pirmasis V. Lenino gyvenime. Pirmasis bandymas nužudyti revoliucijos vadą buvo surengtas vos po pusantro mėnesio, kai bolševikai perėmė valdžią Petrograde, primena svetainė kp.ru. Tai įvyko pirmąją 1918 metų dieną. Tuomet V. Leninas važiavo iš mitingo Michailovsko manieže. Ant Simeono tilto nuo Fontankos pusės buvo apšaudytas jo automobilis. Kulkos tiesiog suvarpė mašinos bagažinę. Kai kurios pramušė ir priekinį stiklą. V. Leninas per šį pasikėsinimą nenukentėjo. Vėliau paaiškėjo, kad jį puolė 12 asmenų. Visi jie iš įvykio vietos pabėgo.
2) Nužudyti Josifą Staliną taip pat buvo bandoma kelis kartus. Tačiau visi bandymai baigdavosi nesėkmingai, nes jį saugodavo itin aukšto lygio apsauga. 1942 metų lapkričio 6-ąją į J. Stalino gyvybę pasikėsino grandinis Savelijus Dmitrijevas. Raudonojoje aikštėje jis paleido ugnį iš graižtvinio šautuvo į vado automobilį. Už tai S. Dmitrijevas 1950 metais taip pat buvo sušaudytas.
Dar vienam pasikėsinimui į J. Stalino gyvybę pavyko užkirsti kelią. Jis išaiškėjo 1943 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais, prieš J. Stalino, Franklino Roosevelto ir Winstono Churchillio susitikimą Teherane. Sovietų Sjungos žvalgyba sužinojo, kad Vokietijos specialiosios tarnybos rengia ataką prieš suvažiavimo dalyvius. Šiai operacijai vadovavo garsus nacių diversantas Otto Skorzeny. Hitlerininkų sąmokslas buvo išnarpliotas, suimta dešimtys agentų.
3) 1961 metais buvo rengiamas pasikėsinimas į Nikitą Chruščiovą. Tiesa, apie jį sužinota tik 2005 metais, kai Gruzija paskelbė atitinkamus dokumentus. Keturi Gruzijos gyventojai norėjo nužudyti Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto pirmąjį sekretorių ir SSSR Ministrų Tarybos pirmininką jam lankantis Tbilisyje. Buvo netgi sudaryti keli pasikėsinimo planai.
Pasikėsinimo organizatoriai gavo granatas ir sprogdinimo mechanizmus, tačiau įgyvendinti to, kas buvo sumanyta, taip ir nesugebėjo. Likus mėnesiui iki N. Chruščiovo vizito visi jie – Otari Mikvabišvilis, Aleko Meladzė, Abrekas Batošvilis ir Akakajus Mdinaridzė – buvo suimti.
4) Yra žinoma apie tris pasikėsinimus į Leonidą Brežnevą. Pirmasis buvo įvykdytas 1969 metais. Sausio 22 dieną vyko iškilmingas kosminių laivų „Sojuz-4“ ir „Sojuz-5“ ekipažų susitikimas. L. Brežnevą nužudyti užsimojo sovietų armijos jaunesnysis leitenantas Viktoras Iljinas. Jis apsirengė svetima milicininko uniforma ir apsimetęs apsaugos darbuotoju prasmuko Borovicko vartų link. Ten jis iškart dviem pistoletais puolė šaudyti į automobilį. Jaunesniojo leitenanto įsitikinimu, būtent jame turėjo būti L. Brežnevas. Tačiau jis suklydo. Tuo automobiliu važiavo kosmonautai Leonovas, Nikolajevas, Tereškova ir Beregovojus. Kulkos perskrodė mašiną. Žuvo vairuotojas, keli žmonės patyrė sužalojimus. Palydoje važiavusiam motociklininkui pavyko šaudžiusįjį numušti. V. Iljinas buvo pripažintas psichiškai nesveiku ir paguldytas į psichiatrijos ligoninę.
Antras pasikėsinimas į L. Brežnevą buvo rengiamas užsienyje. 1977 metų birželio mėnesį Leonido Iljičiaus vizito į Prancūziją išvakarėse KGB darbuotojai sužinojo apie rengiamą pasikėsinimą šalia Paryžiaus Triumfo arkos. Pasikėsinti į L. Brežnevą planuota tuo metu, kai jis dės vainiką prie Amžinosios ugnies. Specialiosioms tarnyboms pavyko sužinoti, kad į L. Brežnevą turėjo šaudyti snaiperis. Visose dvylikoje link Triumfo arkos vedančių gatvių buvo sustatyta apsauga, kurią sudarė dvylika tūkstančių Paryžiaus policininkų ir šeši tūkstančiai ugniagesių. Leonidas Iljičius ramiai padėjo vainiką ir išvažiavo. Renginyje apsieita be netikėtumų.
Dar vienas pasikėsinimas turėjo būti įvykdytas po metų Vokietijos Federacinėje Respublikoje. KGB vėl pavyko apie jį sužinoti. L. Brežnevą norėjo nužudyti Augustusburgo pilyje po pietų su kancleriu Helmutu Schmidtu. Tada generalinis sekretorius buvo išvestas per atsarginį išėjimą.
5) Į Michailą Gorbačiovą pasikėsinta buvo vieną kartą – 1990 metų lapkričio 7 dieną. Tą dieną Raudonojoje aikštėje vyko demonstracija. Kai darbininkų kolona atsidūrė šalia mauzoliejaus, pasigirdo šūviai. Minioje įžiūrėti šaudžiusįjį pavyko vyresniajam milicijos seržantui Andrejui Mylnikovui. Jis pagriebė dvivamzdį šautuvą iš pasikėsintojo, nors šiam pavyko du kartus iššauti nieko nesužeidžiant. Specialiųjų tarnybų darbuotojai išvedė vyrą iš Raudonosios aikštės. Paaiškėjo, kad tai buvęs Ižogorsko gamyklos šaltkalvis Aleksandras Šmonovas. Jis buvo įsitikinęs, kad tai M. Gorbačiovas kaltas dėl SSSR gyvavusio totalitarinio režimo iki ir po 1985 metų, kuris stabdo šalyje prasidedančius pokyčių procesus. A. Šmonovas taip pat buvo nusiųstas į psichiatrijos ligoninę. Iš ten jis išėjo po trejų metų.
6) Į Borisą Jelciną buvo pasikėsinta 1993 metų sausio mėnesį. Majoras Ivanas Kislovas prasmuko į vyriausybės korpusą ir laukė prezidento palėpėje. Būtent ten jį apsaugos darbuotojai ir rado. Vyras prisipažino, kad norėjo iš palėpės nusileisti žemyn ir smogti prezidentui peiliu. Tačiau tą dieną B. Jelcinas su vizitu lankėsi Indijoje.
7) Pasikėsinimų rekordininku galima vadinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Juo bandyta atsikratyti net šešis kartus.
Kaip teigia Rusijos Federacijos federalinės apsaugos tarnybos spaudos tarnybos vadovas Sergejus Deviatovas, pirmas pasikėsinimas į V. Putiną buvo rengiamas 2000 metų vasario 24 dieną – per Anatolijaus Sobčiako laidotuves Sankt Peterburge. O šį nusikaltimą planavo „ne koks psichopatas, o konkreti organizacija“. Pasikėsinimui užkirsti kelią pavyko pasitelkus „nestandartines saugumo priemones“. Tada pirmą oficialiai pranešta, jog tokių priemonių bus imamasi tol, kol dings grėsmės šaltinis – „kariams susirėmimą pralaimėję čečėnų maištininkų vadeivos“, sako S. Deviatovas.
Antrasis pasikėsinimas į Rusijos prezidentą buvo rengiamas Jaltoje per neoficialų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) lyderių susitikimą, 2000 metų rugpjūčio 18-19 dienomis. Kaip buvo skelbiama, informacija, jog Rusijos prezidentui gresia pavojus, gauta iš užsienio. Tyrimo metu buvo sulaikyti keturi čečėnai ir keli pabėgėliai iš Artimųjų Rytų.
Trečią kartą Rusijos prezidentui grėsmė kilo 2001 metų spalį. Azerbaidžano specialiosios tarnybos pranešė, jog joms pavyko užkirsti kelią rengtam pasikėsinimui į V. Putiną. Esą nužudyti Rusijos prezidentą planuota er jo oficialų vizitą Baku, turėjusį vykti sausio 9-10 dienomis. Anot Azerbaidžano nacionalinio saugumo ministro Namiko Abbasovo, teroristinį išpuolį prieš Rusijos prezidentą ketino įvykdyti Irako pilietis Kiananis Rostamas, prieš tai mokęsis teroristų stovyklose Afganistane. Azerbaidžane vyko uždaras teroristo teismas. Irako piliečiui skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Apie ketvirtąjį pasikėsinimą į V. Putiną per jo vizitą Irane 2007 metais sužinota iš skambučio į Rusijos ambasadą Teherane. Tų metų spalio 16-17 dienomis paskelbta, jog Rusijos prezidento sunaikinimui buvo suburta speciali mirtininkų grupuotė. Skambinusysis pranešė, jog Rusijos prezidentui nevertėtų vykti į Iraną, nes ten ketinama pasikėsinti į jo gyvybę.
Penktasis bandymas atsikratyti Rusijos prezidento vyko 2008 metų kovo 2-ąją dieną. Tą dieną šalyje piliečiai rinko prezidentą. Prie Kremliaus buvo sulaikytas vyras, turėjęs šautuvą su optiniu taikikliu – tokiais savo juodą atlieka snaiperiai. Paaiškėjo, jog sulaikytasis – Tadžikistane gimęs Šachveladas Osmanovas. Pasirodo, jog Rusijos saugumo tarnyba iš tikrųjų prieš kelias buvo gavusi informacijos, jog įtakingiausio Rusijoje žmogaus gyvybei gresia pavojus. Rinkimų dienos vakarą Raudonojoje aikštėje turėjo vykti koncertas. Niekam nebuvo paslaptis, jog jame ketino dalyvauti ir tuometinis bei būsimasis prezidentai – V. Putinas ir Dmitrijus Medvedevas. Jie turėjo išeiti pro Kremliaus Išganytojo vartus ir pėsčiomis ateiti į aikštę. Vėliau ši informacija apie galimą pasikėsinimą oficialiai taip ir nebuvo patvirtinta.
Paskutinį kartą garsiai apie galimą pasikėsinimą į Rusijos prezidentą prabilta 2012 metų vasarį. Tada Rusijos ir Ukrainos slaptosios tarnybos Odesoje sulaikė tris Rusijos piliečius, kurie galimai ketino pakenkti V. Putinui. Kaip teigė teisėsaugos atstovai, teroristai planavo iš karto po rinkimų Maskvoje susprogdinti prezidento kortežą. Sprogmenis į Maskvą jie atsigabeno dar 2007 metais ir paslėpė Kutuzovo prospekto rajone. Čečėnijos pareigūnai skelbė, jog Ukrainoje sulaikyti rusai priklausė teroristų organizacijoms, kurias kontroliavo Doku Umarovas.
Kiek kartų iš tikrųjų buvo kėsintasi į V. Putiną, nežino niekas. Dauguma pasikėsinimais įvardija ir psichiškai nesveikų asmenų grasinimus šalies įtakingiausiems. Pavyzdžiui, 2012 metais Ukrainos žurnalistai suskaičiavo daugiau nei 13 bandymų „pasikėsinti“ į Rusijos prezidentą.