H. Streeckas, įvairių šalies ir tarptautinių ekspertų komisijų narys, tikisi, kad jo pozicija bus rimtai diskutuojama ir federalinėje sveikatos apsaugos ministerijoje.
Kasrytiniu ritualu šalyje tapo naujų koronaviruso infekcijų statistika, kurią per radiją ir televiziją pateikia RKI – užkrečiamąsias ligas tiriantis Roberto Kocho institutas. Rugpjūtį užsikrėtimų skaičiai vėl kilo iki tūkstančio, net iki dviejų tūkstančių infekcijų per parą. Tačiau šioje statistikoje trūksta esminės informacijos: nenurodoma, kokia tų užsikrėtusiųjų dalis rimtai serga ar bent jaučia kokių nors simptomų.
Pranašautos pandemijos grėsmės neatspindi ir rugsėjo 7 d. paskelbta ligonių kasų statistika: jos duomenys rodo, kad šįmet nedarbingumo pažymėjimą gavo mažesnis skaičius žmonių nei pernai, o COVID-19 diagnozė nustatyta tik labai mažam skaičiui sirgusiųjų: kovo mėnesį tokių buvo 0,3, balandį – 0,7, o birželį – 0,2 proc. visų nedarbingumo pažymėjimą gavusių gyventojų.
Virusas nėra toks pavojingas, kaip manyta pavasarį
Nors rimtų COVID-19 susirgimo atvejų ir su koronavirusu susijusių mirčių mažėja, politikai ir toliau ragina žmones neatsipalaiduoti, kalba apie jau kylančią antrąją bangą.
Profesorius H. Streeckas yra vienas iš tų mokslininkų, kurie koronaviruso suvaldymo priemones laiko perdėtomis. Jis aiškina, kad svarbiausias viruso pavojingumo rodiklis yra mirštamumas, – t. y. tikimybė, kad šiuo virusu užsikrėtęs žmogus mirs. RKI apskaičiuoja mirštamumą nuo nustatytų infekcijos atvejų, todėl gauna net 4,5 proc. mirštamumo dažnį.
Tačiau nenustatytų infekcijų skaičius gali būti dešimteriopas. Turėdami tai omenyje, nurodo H. Streeckas, kai kurie Vokietijos epidemiologai mano, kad mirštamumas svyruoja tarp 0,1 ir 0,2 proc. Jo paties vykdyta koronaviruso studija Hainsbergo rajone, kur būta pirmojo šalyje COVID-19 susirgimų protrūkio, atskleidė, jog mirštamumas nėra didesnis nei 0,37 proc.
„Kiekviena mirtis yra tragedija, – sako H. Streeckas. – Tačiau negalima užmiršti, kad Vokietijoje kasdien miršta vidutiniškai 2500 žmonių, pavasarį ir rudenį – daugiau nei vasarą. Kol kas nematyti, kad šiemet mirtingumas būtų didesnis.“
Siūlo koronaviruso šviesoforą
Vietoj kasdienės užsikrėtusiųjų koronavirusu („SARS-CoV-2“) statistikos H. Streeckas siūlo pateikti rimtai susirgusiųjų COVID-19 skaičių. Nes juk infekcija virusu anaiptol nereiškia susirgimo.
„Besimptomės infekcijos asmeniui neturi jokių neigiamų pasekmių. Esant šiai pandemijai mums turėtų rūpėti sunkiai susirgę žmonės, gydomi ligoninėse ar net intensyvios terapijos palatose. Todėl siūlau šviesoforo principą, kuris būtų orientuotas ne tik į užsikrėtusiųjų, bet ir į ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičių“, – rugpjūčio gale regioniniam laikraščiui „Fuldaer Zeitung“ sakė mokslininkas.
„Jei šalia infekcijų skaičiaus, kurį, žinoma, turime stebėti, stacionariai gydomų pacientų skaičius pasiektų tam tikrą ribą, įsijungtų geltona ar raudona šviesoforo šviesa. O tai, savo ruožtu, verstų imtis tam tikrų priemonių. Mes turime 30 000 intensyvaus gydymo vietų. Jei 10 000 jų būtų užimtos, įsijungtų geltona šviesa, jei 20 000 – raudona“, – savo koncepciją pristatė H. Streeckas ir pridūrė, jog šiuo metu Vokietijoje koronaviruso šviesoforas šviestų žaliai.
Vietoj „draudimų kultūros“ siūlo „teikimų kultūrą“
Paklaustas, kaip vertina šalies politikų pastangas suvaldyti koronaviruso plitimą, H. Streeckas išskyrė pradžios stadiją, kai virusas buvo mažai ištyrinėtas.
„Buvo kilęs pavojus, ir, mano supratimu, šioje situacijoje federalinė vyriausybė elgėsi tinkamai. Tačiau pavojų dabar pakeitė rizika. Rimta rizika, tačiau, statistiškai žvelgiant, pavieniam asmeniui ji – labai maža“, – ramina mokslininkas.
H. Streeckas sako norįs padėti visuomenei grįžti į „naują normalų gyvenimą, nuo draudimų kultūros pereinant prie teikimų kultūros.“
„Manau, pakaktų žmonėms priminti, kad jie būtų budrūs, bet vis viena daugiau ar mažiau galėtų daryti tai, kas jiems svarbu. Užuot grasinę pirštu ir daliję draudimus, turėtume ieškoti pragmatiškų sprendimų. Be to, teks atsisveikinti su noru išvengti visų infekcijų. To pasiekti mums niekada nepavyks. Tad turim sukurti koncepcijas, kurios leistų organizuoti renginius taip, jog jie netaptų didelio infekcijos plitimo židiniais“, – portalui t-online.de sakė 43-ejų metų mokslininkas.
Renginio organizatoriams pateikus koncepciją, reikia ją patikrinti ir rasti sprendimą, kaip ir ką galima daryti, o ne ko negalima daryti. „Turime susigrąžinti šią mūsų gyvenimo dalį“, – tai ypač svarbu žinant, kad „su koronavirusu teks gyventi ne vienus metus, – kaip gyvenam ir su kitomis infekcijomis.“
Apie senelius ir vaikus
Į koronavirusą H. Streeckas ragina žiūrėti lengviau. „Turėtume gerai pasvarstyti, ar devyniasdešimtmetei močiutei, kuri patyrė Antrąjį pasaulinį karą ir savo gyvenime priėmė ne vieną rizikingą sprendimą, mes, kaip visuomenė, turim teisę uždrausti paskutinėmis jos gyvenimo dienomis matyti anūkus, ar tik galim patarti jai elgtis atsargiai“, – kaip pavyzdį nurodė jaunas mokslininkas, vertindamas draudimą lankyti senelių ir slaugos namų gyventojus.
Skeptiškai jis vertina ir perdėtus suvaržymus vaikų darželiuose bei mokyklose, kurios, jo manymu, negali tapti viruso karštaisiais taškais. Tiesa, jis sako suprantąs kai kurių tėvelių nerimą, tačiau priminė, jog, tarkime, Olandijoje, kur darželiai jau prieš daugelį mėnesių atidaryti 300 000–400 000 vaikų, nebūta nė vieno infekcijos proveržio. O ir didžioji dalis Vokietijoje vykdytų studijų, pasak H. Streecko, rodo, kad vaikai mažiau užkrečiami nei suaugusieji.
„Eikit mokytis ir dirbti!“ – neseniai dienraščiui „Die Welt“ duotame interviu žmones ragino Winstono Churchillio anūkas siras Nicholas Soamesas, neatsistebintis šiandieninės visuomenės įsibauginimu. „Net ir žaibo karo metu nebuvom taip užsisklendę namuose“, – sakė jis.
Sveikatos apsaugos ministras jau pripažįsta klaidas
Dabartinė infekcijų koronavirusu ir mirštamumo nuo COVID-19 raida neduoda pagrindo siaubo scenarijams. „Blaivūs virusologai, tokie kaip H. Streeckas, perspėja žmones neplakti savęs baimės botagais, nes ir baimė gali pridaryti daug žalos“, – apibendrina dienraščio „Die Welt“ vyriausiasis redaktorius Ulfas Poschardtas.
O federalinis sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas pastarosiomis dienomis jau pripažino, jog kai kurios ribojimo priemonės buvo nereikalingos.
„Vadovaudamasis šiandienos žiniomis, galiu jums pasakyti, kad nebereikės uždaryti kirpyklų nei parduotuvių. Antrą kartą tai nebenutiks. Ir nebedrausim lankyti žmonių slaugos įstaigose“, – sakė jis.
Balandžio mėnesį, kai grėsmė rodėsi esanti kur kas didesnė, nei vėliau paaiškėjo, ministras ištarė svarbius ir garbingus žodžius: „Po keleto mėnesių veikiausiai turėsim vieni kitų prašyti atleidimo.“