Naujas tiltas buvo statomas po 2018 metais 43 gyvybes nusinešusios viaduko griūties. Statybos per visoje šalyje paskelbtą karantiną vyko dieną ir naktį.
Padėjus į vietą paskutinę didelę tilto dalį, pagaliau sujungusią abi Polčeveros slėnio puses, nuaidėjo sirena. Jai savo sirenomis atsakė laivai Genujos jūrų uoste.
Šis šiauriniame Ligūrijos regione esančio miesto tiltas yra reta sėkmės istorija Italijai išgyvenant didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo krizę, per kurią koronavirusas, oficialiais duomenimis, šalyje nusinešė beveik 27 tūkst. gyvybių.
Italijos premjeras Giuseppe Conte stovėdamas po naujai padėta dalimi, vėjyje plazdant raudonos ir baltos spalvų miesto vėliavai, pagerbė 43 žmones, žuvusius sugriuvus senajam tiltui.
„Tai negali būti šventinė diena. Bet šiandien Italiją apšviečia nauja šviesa“, – sakė jis.
Naujasis tiltas „simbolizuoja visą Italiją“, šalį, „kuri gali vėl pakilti, kuri pasiraitos rankoves, kuri nesileis nugalima“, sakė jis.
Genujos Morandžio viadukas sugriuvo per smarkų lietų 2018 metų rugpjūčio 14 dieną. Kartu su nuolaužomis iš 45 metrų aukščio ant apačioje esančių geležinkelio bėgių nukrito dešimtys lengvųjų automobilių ir keletas sunkvežimių.
Tiltą dešimtmečius persekiojo struktūrinės problemos, jam nuolat reikėdavo brangių priežiūros darbų, o jo griūtis atkreipė dėmesį į Italijos infrastruktūros prastą būklę.
„Kaip tęsti“
Italų architektas iš Genujos Renzo Piano suprojektavo naują viaduką, kurio šviesi apvalaina apačia primena laivo korpusą ir Genujos jūreivystės istoriją.
Modernų statinį padės prižiūrėti robotai, stebėsiantys jo dėvėjimosi požymius. Be to, veiks speciali džiovinimo sistema korozijai mažinti.
„Statydami šį tiltą lenktyniavome su laiku, grūmėmės su stichijomis, su prastais orais, su visais sunkumais“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Italijos didžiausios statybų bendrovės „Salini Impregilo“ vadovas Pietro Salini.
„Kol likusi šalies dalis galvojo, kaip užsidaryti,... čia buvo klausiama, kaip tęsti“, – sakė P. Salini.
Jo kompanija tiltą stato drauge su laivų statykla „Fincantieri“.
Tarp paskutinių maždaug kilometro ilgio tilto darbų bus dangos klojimas, permatomų užtvarų nuo vėjo, taip pat Saulės baterijų montavimas. Vėliau dar bus vykdomi kruopštūs kelio bandymai.
„Tikimės, kad pirmieji automobiliai tiltu pervažiuos iki liepos pabaigos“, – nurodė P. Salini.
Architektas R. Piano, kuris taip pat yra suprojektavęs Paryžiaus šiuolaikinio meno Pompidou (Pompidu) centrą ir Londono dangoraižį „The Shard“, sakė, kad iškilmės bus santūrios iš pagarbos žuvusiesiems ir jų šeimoms.
Kompanija „Autostrade“, kuriai priklauso beveik pusė Italijos greitkelių tinklo, buvo kaltinama nepakankamai prižiūrėjusi senąjį tiltą. Įtariama, kad buvo klastojamos saugumo ataskaitos, kad kompanijos viduje darytas spaudimas mažinti priežiūros kaštus.
„Atlantia“, kuriai priklauso „Autostrade“, kontroliuoja įtakinga Benettonų šeima.
„Autostrade“ ir kelių Transporto ministerijos pareigūnų atžvilgiu vyksta tyrimas dėl galimai baustino nužudymo.
Byloje iš viso kaltinami 74 žmonės; tyrėjai pasitelkė superkompiuterį tūkstančiams dokumentų ir bylų, paimtų iš „Autostrade“ biurų ir Transporto ministerijos, peržiūrėti.