Per savaitę skandalas išsirutuliojo iki politinio, sportininkė į Baltarusiją negrįžo, prieglobstį jai suteikė Lenkija. Anot K. Cimanouskajos, kurios specializacija – 200 metrų distancija, po išsakytos kritikos ją bandyta prievarta išsiųsti namo.
Ji sakė, kad baiminasi, jog sugrįžus į tėvynę jos gyvybei gali iškilti pavojus. K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.
Trečiadienį K. Cimanouskaja atskrido į Lenkiją, kuri jai suteikė humanitarinę vizą. Sportininkė pareiškė, kad yra „laiminga būdama saugi“ Varšuvoje.
Dar apie vieną šiurpų įvykį pranešta antradienį, kuomet Ukrainos sostinėje Kijeve pakartas rastas išvakarėse dingęs baltarusių aktyvistas Vitalis Šyšovas.
Lukašenkos įspėjimas
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kuris aktyviai domisi sportu ir beveik 25-erius metus išbuvo Baltarusijos nacionalinio olimpinio komiteto vadovu (šių metų vasarį jis perleido šį postą savo vyriausiajam sūnui), griežtai įspėjo šalies sportininkus kuo geriau pasirodyti olimpiadoje.
„Jei nuvyksite ten kaip turistai ir nieko neparvešite, geriau negrįžkite“, – pareiškė A. Lukašenka.
Baltarusijos lyderiui ir jo sūnui Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) uždraudė vykti į Tokijo olimpines žaidynes. TOK tiria sportininkų skundus, kad Baltarusijoje, siekiant užgniaužti protestus, jie patyrė represijų ir bauginimų, skelbia AP.
„A. Lukašenka laiko sportą vienu iš savo režimo puošmenų, jis nori puikių rezultatų, o kiekvieną pralaimėjimą ir nesėkmę laiko smūgiu savo asmeninei reputacijai ir valdžiai“, – AP teigė nepriklausomas Baltarusijos politikos analitikas Valerijus Karbalevičius. Jis pridūrė, kad A. Lukašenka laiko sportą valstybės ideologijos dalimi.
Baltarusijos prezidentas įtūžo, kai po šalyje vykusių susidorojimų su protestuotojais buvo nuspręsta neberengti Baltarusijoje pasaulio ledo ritulio čempionato.
„A. Lukašenka mano, kad Baltarusiją supa priešai, o bet kokią kritiką laiko Vakarų konspiracijos dalimi, – teigė V. Karbalevičius. – Būtent todėl situacija su K. Cimanouskaja jam pasirodė dar vienas priešų iš Vakarų išpuolis ir hibridinio karo prieš Baltarusiją dalis.“
Daugelis Baltarusijos sportininkų, išdrįsusių kritikuoti valdžią ir išreikšti solidarumą su protestuotojais, sulaukė represijų.
Garsi Baltarusijos krepšininkė, buvusi WNBA žaidėja spalį 15 dienų praleido už grotų, nes dalyvavo taikiame proteste prieš valdžią. Vėliau ji pasakojo AP, kad sąlygos kalėjime buvo siaubingos – nebuvo karšto vandens, tualetas buvo tiesiog kameroje, o kalinės miegojo ant metalinių lovų be čiužinių.
Baltarusijos nacionalinės regbio komandos kapitonė, Europos regbio čempionato bronzos medalio laimėtoja Marija Šakuro taip pat buvo nuteista 10 dienų kalėjime už dalyvavimą taikiuose protestuose.
Legendinis kūjo metikas, olimpinis čempionas Vadimas Deviatkovskis rugsėjį buvo atleistas iš Baltarusijos sporto federacijos vadovų, nes feisbuke sukritikavo A. Lukašenką.
Vieną garsiausių Baltarusijos rankininkių Nataliją Petrakovą atleido iš moterų nacionalinės rankinio komandos trenerių, nes ji pasirašė protesto laišką.
Baltarusijos sporto solidarumo fondas pranešė, kad iš viso 124 sportininkai sulaukė įkalinimo bausmių, buvo nušalinti nuo veiklos ar patyrė kitokių represijų.
„Šiurpti situacija šalyje atsispindi ir sporte, – teigė vienos sporto organizacijos aktyvistas Vadimas Krivošejevas. – Visa represinio aparato galia buvo nukreipta į sportininkus, kurie išdrįso išreikšti savo pilietinę poziciją. Sportas Baltarusijoje sparčiai degraduoja, nes pasirodyti leidžiama tik valdžiai lojaliems sportininkams.“
„V. Šyšovo atsitikimas – tik dar vienas atvejis, susijęs su Baltarusijos opozicija užsienyje ar A. Lukašenkos režimo kritikais“, – rašoma vokiečių leidinyje „Die Welt“ ir taip pat primenama K. Cimanouskają ir apie tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių, vieno iš „Telegram“ platformos „Nexta“ kanalo įkūrėją, kurio lėktuvas buvo nutupdytas Minske.
Po 2020 m. vasarą sufalsifikuotų rinkimų vykusių masinių protestų dešimtys tūkstančių žmonių paliko Baltarusiją, taip pat ir opozicionierė Sviatlana Cichanouskaja, kuri yra Lietuvos sostinėje Vilniuje. Jie bijo kankinimų ir mirties nuo režimo saugumo pajėgų atstovų rankų.
„Nuo protestų pradžios suimta daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Gauta daugybė pranešimų apie tai, kaip valdininkai masiškai pažeidinėja žmogaus teises. Teisėsaugos organizacijos suskaičiavo daugiau nei 600 politinių kalinių“, – rašoma straipsnyje.
Pranešama, kad nuo pernai metų vien į Lenkiją atvyko daugiau nei 100 tūkst. baltarusių. Tiesa, ir šioje šalyje Baltarusijos opozicijos nariai sulaukia grasinimų, yra persekiojami, kaip antai, Pavelas Latuška – buvęs diplomatas, vadinamosios Koordinavimo tarybos narys. P. Latuška šiuo metu yra Varšuvoje. Jo teigimu, pats A. Lukašenka grasino jam žmogžudyste.
„Lenkija yra pačiame baltarusių ir rusų bandymų destabilizuoti situaciją centre. Bandymai destabilizuoti apima spaudimą Baltarusijos opozicijos atstovams arba jų bauginimą. Mes darome viską, kas įmanoma, kad to nebūtų“, – interviu „Die Welt“ teigė Marciasn Przydaczius, Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos pavaduotojas.
M. Przydaczius atsakingas už savo šalies vyriausybės politiką Baltarusijos atžvilgiu. Taigi, jis daug prisidėjo prie to, kad baltarusė sportininkė K. Cimanouskaja greitai gautų vizą. „Mes siūlome K. Cimanouskajai galimybę likti Lenkijoje“, – sakė M. Przydaczius.
Apie baltarusių opozicionierių žmogžudystes ES šalyje Lenkija kol kas negavo pranešimų. V. Šyšovas žuvo ne ES šalyje, o Ukrainoje – tai galimai liudija, kad A. Lukašenkos režimas kol kas laikosi raudonos linijos.
Kita vertus, jo mirtis rodo tai, ką opozicionieriai iš Rusijos ir Baltarusijos žino jau labai seniai – Ukraina gali skelbtis bastionu prieš posovietines autokratijas, netgi [laikyti save] jų kontrmodeliu, tačiau šalis nėra saugi vieta opozicionieriams“, – rašoma „Die Welt“.
Kijeve žūsta politiniai emigrantai, kaip antai, buvęs Rusijos Dūmos deputatas Denisas Voronenkovas – prieš ketverius metus jį nušovė Kijevo centre. Tiesa, V. Šyšovo atvejis labiau primena žurnalisto Pavlo Šeremeto žmogžudystę 2016 m., kuri iki šiol neišaiškinta.
Baltarusis P. Šeremetas aktyviai dirbo visose trijose slaviškose buvusio Sovietų Sąjungos šalyse, o tai labai nepatiko A. Lukašenkai ir 2010 m. jis atėmė iš P. Šeremeto pilietybę. Tai nesutrukdė P. Šeremetui stipriai kritikuoti A. Lukašenkos ir kurti dokumentinių filmų apie dešimtą dešimtmetį dingusių A. Lukašenkos priešininkų. Anksčiau buvo išsakyta hipotezių, kad prie P. Šeremeto žmogžudystės galėjo prisidėti Baltarusijos specialiosios tarnybos, bet tai iki šiol neįrodyta.
Ar gali specialioji tarnyba būti susijusi su V. Šyšovo mirtimi? Kad ir kaip būtų, lėtas, dažnai kritikuojamas tiriamųjų institucijų darbas P. Šeremeto byloje teikia mažai vilčių, kad byla greitu metu bus išaiškinta. Naudos ne paskutinis iš to gauna ir A. Lukašenka.
Šoko poveikis dėl išvaryto baltarusio galimai prievartinės mirties bus stipresnis, jei Minsko autokrato prisidėjimas toliau tvyros ore, bet tuo pačiu nesukels aštrios reakcijos iš ES pusės, pastebi „Die Welt“.
Briuselis santūriai reagavo į opozicionieriaus mirtį. Savaime suprantama, Europos Komisija nori sulaukti ukrainiečių tyrėjų išvadų, prieš užimdama konkrečią poziciją.
„K. Cimanouskajos atveju EK pasmerkė Baltarusijos valdžios veiksmus ir interviu „Die Welt“ išsakė solidarumą su sportininke. Santūrumas V. Šyšovo atveju (nekalbant apie neaiškias įvykio aplinkybes) veikiausiai rodomas todėl, kad galimos žmogžudystės diplomatiniai padariniai paveiks ne pačią ES, o trečiąsias šalis – Baltarusiją ir Ukrainą“, – rašo „Die Welt“.