Geros valios mainai? Kodėl iš tikrųjų Vladimiras Putinas paleido savo priešus

Neseniai įvykusius Rusijos šnipų mainus į politinius kalinius ir belaisvius iš užsienio galima drąsiai vadinti istoriniais. Nieko panašaus šių laikų Rusijos ir Vakarų istorijoje nebūta nuo 1976 metų, kai Sovietų Sąjunga iškeitė disidentus Aleksandrą Ginzburgą, Eduardą Kuznecovą, Marką Dymšicą, Valentiną Morozą ir Georgijų Vinsą į du savo agentus Jungtinėse Valstijose. Iki pat dabar Rusija niekada Vakarams nebuvo išdavusi savo politinių kalinių. Šiam įvykiui svarbios net kelios aplinkybės, sufleruojančios apie galimą V. Putino bandymą naujai kurti kažkokius santykius su Vakarais, o konkrečiai – su Jungtinės Valstijomis.

Pirmiausia dėmesį patraukia asmenybės tų, kuriuos Rusija atidavė Vakarams, ir tai, kaip buvo sutiktas jų išlaisvinimas. Kartu su žurnalistu Evanu Gershkovichiumi į Jungtines Valstijas sugrįžo dar du belaisviai – jūrų pėstininkas Paulas Whelanas ir „Radio Svoboda“ žurnalistė Alsu Qormaseva.

E. Gershkovichius, akivaizdžiai pramanytais pagrindais Rusijos kaltintas ir kaltu pripažintas dėl šnipinėjimo, per trumpą laiką, kurį praleido už grotų, spėjo tapti tikrų tikriausia ikona. „The Wall Street Journal“, kaip ir visa Amerikos žurnalistų bendruomenė, nuo pat pirmosios dienos dėjo didžiules pastangas, kad tik jis atgautų laisvę. Respublikonų partijos kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus Donaldas Trumpas pažadėjo pačią pirmąją savo prezidentavimo dieną grąžinti žurnalistui laisvę be jokių mainų. Dabar to jau tikrai nebus.